Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerystės šalių – Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano – viršūnių susitikimas įvyko tą pačią dieną, kai Rusija pateikė Vašingtonui virtinę saugumo reikalavimų.
Vakarams skambinant pavojaus varpais dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos, ES lyderiai kalbėjo griežtai ir įspėjo dėl „strateginių pasekmių“ turėsiančių sankcijų, jei Maskva atakuotų.
„Visų svarbiausias mūsų raginimas yra Rusijai deeskaluoti [padėtį], bet taip pat esame pasirengę bet kokiai tolesnei Rusijos agresijai“, – po viršūnių susitikimo sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„Įvesta sankcijų, jos galėtų būti griežtinamos, bet, žinoma, taip pat yra parengta papildomų sankcijų... visose srityse, apie kokias tik galėtumėte pagalvoti“, – sakė ji.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris kaltino Vokietiją ginkluotės pristatymo blokavimu, didinančiu Ukrainos pažeidžiamumą, pareiškė, kad sankcijos turėtų būti skelbiamos dabar, Rusijai dar nepradėjus veikti.
„Kai kurie lyderiai siūlo formatą, kaip atsakyti į galimą eskalaciją po Rusijos eskalacijos“, – sakė V. Zelenskis po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Tiesą sakant, sankcijų politika „po to“ jau niekam neįdomi. Mes [pasisakome] už stiprią sankcijų politiką prieš eskalaciją... Tuomet galimos eskalacijos gali ir nebūti“, – sakė jis.
„Smegenų mirtis“
ES sostinės labai nori parodyti solidarumą su Kijevu, bet kai kurios jų nerimauja, kad skubūs griežti veiksmai, tokie kaip dujotiekio „Nord Stream 2“ blokavimas, galėtų išprovokuoti, o ne atgrasyti Maskvą.
Tuo metu Kremlius, nė nelaukdamas trečiadienio derybų Briuselyje rezultatų, išdėstė savo reikalavimus Jungtinėms Valstijoms.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pateikė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojai Karen Donfried (Karen Donfried) saugumo reikalavimų sąrašą – netiesiogines karių atitraukimo nuo Ukrainos sienos sąlygas.
Taip į šalį buvo nustumtos Prancūzija ir Vokietija, vadinamojo Normandijos proceso – keturšalių taikos derybų tarp Paryžiaus, Berlyno, Kijevo ir Maskvos – globėjos.
Viršūnių susitikimo dalyviai išreiškė paramą Normandijos formato vienai pirmininkių Prancūzijai dėl „proceso ir pasiektos pažangos“, žurnalistams sakė vienas Europos pareigūnas.
Tačiau vienas ministras naujienų agentūrai AFP privačiai sakė, kad „Normandijos [formatas] patyrė smegenų mirtį“ ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Europos saugumo klausimais sieks kalbėtis tik su JAV.
Šis Europos ministras, nesutikęs skelbti savo pavardės, sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) aktyviau rengiasi pradėti dialogą su V. Putinu ir „mums reikia pažiūrėti, prie ko tai nuves“.
V. Zelenskis savo ruožtu sakė, jog yra „patenkintas, kad Jungtinės Valstijos šiandien nori vaidinti vieną ar kitą vaidmenį“.
„Norėčiau, kad jie vaidintų vieną iš pagrindinių, o ne epizodinių vaidmenų“, – pridūrė jis.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) teigė, jog susiklosčiusi padėtis įrodo, kad jis buvo teisus, ragindamas atsisakyti „Nord Stream 2“, nors tam priešinosi Vokietija.
„Nord Stream 2“ buvo didelė klaida, nes tai jau tampa, jau tapo šantažo įrankiu, padedančiu prezidentui Putinui diktuoti dujų kainas visoje Europoje“, – sakė jis.
Tačiau nėra aišku, ar šis dujotiekis minimas sankcijų, kuriomis grasinama, pakete.
„Šiomis dienomis labai susirūpinę stebime saugumo situaciją prie Rusijos ir Ukrainos sienos“, – trečiadienį prieš išvykdamas į Briuselį sakė O. Scholzas pirmoje savo, kaip kanclerio, kalboje parlamentui.
„Bet koks teritorinio vientisumo pažeidimas turės kainą, didelę kainą“, – įspėjo O. Scholzas, praėjusią savaitę Vokietijos kanclerio poste pakeitęs Angelą Merkel.
Mažai galimybių turinčios kandidatės
Rytų partnerystė Briuseliui yra galimybė padėti stabilizuoti padėtį rytuose ir atsverti Rusijos įtaką. Tačiau Briuselio diplomatai tikėjosi nelengvo susitikimo.
Iš grupės jau iškrito Baltarusija, atsiskyrusi birželį po ES sostinių kritikos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai dėl ginčytino jo perrinkimo 2020 metų rinkimuose.
Ukraina, Sakartvelas ir Moldova – kurių atskiruose regionuose yra dislokuotų Rusijos karių – norėtų tapti ES narėmis, nes laiko Bendriją savo taikos ir klestėjimo garantu.
Tačiau kiekvienam ilgo stojimo proceso žingsniui reikalingas vieningas esamų valstybių narių palaikymas, o ilgai laukti be aiškios perspektyvos jau ir taip yra priverstos kandidatės Vakarų Balkanuose.
Privačiai keli aukšto rango Europos diplomatai ir vyriausybių pareigūnai pripažįsta, jog niekas Briuselyje negali įsivaizduoti, kad Ukraina ar Sakartvelas greitu laiku įstos į ES.
Vis dėlto viršūnių susitikimo deklaracijoje ES lyderiai pripažįsta Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos eurointegracijos siekius, šių trijų šalių patvirtintus gegužės mėnesį Kijeve pasirašytu „Asocijuotojo trejeto“ memorandumu.
„Pripažįstame suinteresuotų partnerių europinius siekius ir europinį pasirinkimą, kaip nurodyta susitarimuose dėl asociacijos“, – sakoma bendroje deklaracijoje.
Joje pažymima, kad ES ir visos suinteresuotos partnerės išstudijuos galimybes plėsti bendradarbiavimą įvairiose srityse, įskaitant žaliosios ir skaitmeninės pereigos, ryšių, energetinio saugumo, teisėsaugos ir vidaus reikalų, strateginės komunikacijos, sveikatos apsaugos.
Deklaracijoje taip pat sakoma, kad ES ir toliau pasisako už tarptautiniais susitarimais įtvirtintų Rytų partnerystės šalių sienų išsaugojimą.
„ES lieka įsipareigojusi remti visų Rytų partnerių teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažįstamomis sienomis, nepriklausomybę ir suverenitetą“, – pažymima dokumente.
Jame deklaruojamas bendras siekis toliau stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę, nurodoma, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant mažumų teises, apsauga, taip pat pagarba tarptautinės teisės normoms yra Rytų partnerystės bendradarbiavimo „kertiniai akmenys“.
