2022 metų pabaigoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė planus pertvarkyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų organizacinę struktūrą, reformuoti karinę vadovybę, įsteigti papildomų padalinių ir padidinti karių skaičių iki 1,5 milijono. Šias plataus užmojo reformas, vadinamas atsaku į NATO plėtrą, planuojama įgyvendinti per trejus ar ketverius metus.
Rusijos karinės reformos tikslai atspindi vadovybės viziją dėl išteklių, reikalingų konfliktui su Ukraina ir konfrontacijai su Vakarų šalimis.
„Kremlius tikriausiai numato galimą konfliktą su NATO per artimiausią dešimtmetį. Estijai Rusijos karinė reforma reiškia, kad artimiausiais metais rusų karių skaičius prie Estijos sienos gerokai padidės“, – teigė Estijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Su Estija besiribojančiose Leningrado ir Pskovo srityse rusų karių skaičiaus didėjimas pirmiausia susijęs su galimu esamų dalinių transformavimu į divizijas.
Skaičius padvigubės
Pagal vieną iš numatomų galimų scenarijų, prie Estijos sienos dislokuotų Rusijos sausumos pajėgų ir oro desanto karių skaičius, kuris iki 2022 metų vasario 24 dienos buvo maždaug 19 tūkst., padvigubės.
„Kokiu mastu šie daliniai pasieks kovinę parengtį, priklauso nuo Rusijos gebėjimo užverbuoti, apmokyti ir išlaikyti pagal sutartį dirbančius tarnybos narius“, – rašoma metinėje ataskaitoje.
Nurodoma, kad antras prioritetinis regionas Rusijai yra Suomijos kryptis, kur rusų pajėgos buvo minimalios iki Suomijos įstojimo į NATO.
Rusijos karinės reformos sėkmę ir terminus daugiausia lems karo Ukrainoje eiga, prognozuoja estų žvalgyba. Jei Rusijai pavyks įgyvendinti reformą, per artimiausią dešimtmetį NATO gali susidurti su sovietinio stiliaus didžiule kariuomene. Tikėtina, kad ši kariuomenė daugelyje sričių technologiškai nusileis NATO sąjungininkių gynybos pajėgoms, išskyrus elektroninio karo ir tolimųjų smūgių pajėgumus.
„Tačiau jos karinis potencialas būtų didelis dėl jos dydžio, ugnies galios, įskaitant artileriją ir daugybę nebrangių kovinių dronų, kovinės patirties ir rezervų“, – teigė žvalgybos tarnyba.
„Norint apsisaugoti nuo galimo tokios kariuomenės puolimo, reikėtų, kad sąjungininkų gynybos pajėgos ir gynybos pramonė būtų kur kas geriau pasirengusios, pajėgios ir geriau aprūpintos šaudmenimis bei technika nei dabar. Apibendrinant galima teigti, kad Rusijos karinių pajėgų didinimo planas yra plataus užmojo, ypač atsižvelgiant į trumpą laikotarpį ir Rusijos ekonominę bei demografinę padėtį. Tačiau jis taip pat kelia grėsmę Estijai ir NATO“, – teigiama ataskaitoje.
Tačiau tiesioginio karinio išpuolio prieš Estiją tikimybė ateinančiais metais išlieka nedidelė, metinėje žvalgybos tarnybos ataskaitoje teigė Estijos užsienio žvalgybos tarnybos generalinis direktorius Kaupo Rosinas (Kaupas Rosinas).
Estijos užsienio žvalgybos tarnyba taip pat sakė, kad artimiausiu metu terorizmo grėsmė Europoje išlieka didelė, dviem teroristinėms organizacijoms – „Islamo valstybei“ (IS) ir „al Qaeda“ – taikantis į Europos šalis.
