Taip teigia Estijos transliuotojas ERR, remdamasis jos interviu „Financial Times“ (FT).
„Rinkimai visada yra neramus metas. Visada geriau padaryti viską, ką galime, prieš svarbius rinkimus“, – sakė K. Kallas FT Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose.
Estija jau seniai pasisako už šio turto konfiskavimą, tačiau Paryžius ir Berlynas yra susirūpinę dėl tokio žingsnio teisėtumo, jo pasekmių finansiniam stabilumui ir galimų atsakomųjų veiksmų.
Pasak K. Kallas, Rusijos turto konfiskavimas laikomas dar viena galimybe, kuri kartu su karine pagalba Ukrainai ir priemonėmis politiškai izoliuoti Rusiją galėtų padėti užbaigti karą.
„Tai ekonominis spaudimas, kurį galime daryti Rusijos ekonomikai, kad paspartintume lūžį šiame kare“, – sakė ji.
Praėjusiais metais ES sukūrė žalos registrą, kuriame registruojami įrodymai ir pretenzijos dėl Rusijos invazijos padarytos žalos Ukrainos fiziniams asmenims, bendrovėms ir valstybei. K. Kallas sakė, kad įšaldytos Rusijos lėšos galėtų būti panaudotos šiems nuostoliams padengti. „Jei kas nors liks, galėsime tai grąžinti Rusijai“, – sakė ji.
Pasak žurnalistų, K. Kallas žodžiai yra dar vienas Europos susirūpinimo ženklas dėl to, kaip galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali paveikti Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu ir paramą Ukrainai.
Galimas D. Trumpo tapimas respublikonų kandidatu šių metų JAV prezidento rinkimuose išgąsdino daugelį Europoje, ypač po to, kai jis pareiškė, kad leis Rusijai daryti „ką nori“ su NATO šalimis, kurios skiria nepakankamai lėšų gynybos reikmėms.
Vašingtonas spaudžia savo sąjungininkes ieškoti būdų, kaip konfiskuoti maždaug 260 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, kuris buvo įšaldytas reaguojant į Rusijos beveik prieš dvejus metus įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą. Apie 191 mlrd. eurų Maskvos turto laikoma Briuselio vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.
