Iš viso už pasitraukimą iš sutarties balsavo 81 parlamentaras.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad nuo tada, kai Estija daugiau nei prieš 20 metų ratifikavo Otavos konvenciją, saugumo aplinka Europoje ir Baltijos jūros regione labai pablogėjo, o karinė grėsmė NATO valstybėms narėms padidėjo.
Jau ilgiau nei trejus metus Rusija tęsia karinę agresiją prieš Ukrainą ir šiurkščiai pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant tarptautinę humanitarinę teisę. Rusija nėra Otavos konvencijos narė ir kare prieš Ukrainą naudoja priešpėstines minas.
Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Visos šios penkios valstybės jau pradėjo procedūras, reikalingas pasitraukti iš konvencijos. Seimas galutiniu balsavimu Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos pritarė gegužę.
Estų įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad NATO rytinio flango šalys siunčia aiškią žinią, jog yra pasirengusios ir pajėgios panaudoti visas būtinas priemones savo teritorijai ir laisvei apsaugoti.
Jame sakoma, kad pasitraukimas iš konvencijos suteiks Estijos gynybos pajėgoms daugiau lankstumo ir laisvės rinktis ginklų sistemas ir sprendimus, kurie bus naudojami prireikus.
Pasitraukimas iš konvencijos įsigalioja praėjus tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteikia savo pasitraukimo dokumentus.
Otavos konvencija įsigaliojo 1999 metais. Estija prie jos prisijungė 2004-aisiais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
