Atsakomosios priemonės buvo imtasi reaguojant į Estijos konsulo išsiuntimą iš Rusijos, laikantis tarptautiniu mastu pripažintos diplomatinės praktikos ir abipusiškumo principo, ketvirtadienį pranešė Estijos URM.
„Tikimės, kad šis epizodas neturės įtakos dvišaliams santykiams tarp Estijos ir Rusijos. Estija vis dar yra suinteresuota gerais kaimyniškais ir konstruktyviais santykiais. Visgi gaila, kad Rusija pasirinko nedraugišką poziciją bendraujant su ES ir jos valstybėmis narėmis“, – sakoma ministerijos pranešime.
Liepos 7-ąją Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pranešė, kad Estijos generalinio konsulato Sankt Peterburge konsulas Martas Latte paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 48 valandas palikti šalį.
Talinas netrukus po to pažadėjo parengti analogišką atsaką ir išsiųsti iš šalies rusų diplomatą.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Aari Lemmik tada sakė, kad URM laikosi nuomonės, jog Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) sprendimas sulaikyti M. Latte yra Rusijos provokacija prieš Estijos diplomatą, o jam pareikšti kaltinimai – nepagrįsti.
„Estijos diplomatas dirbo savo įprastą darbą, remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais diplomatinę veiklą“, – pabrėžė A. Lemmik.
Liepos 6 dieną FSB pranešė sulaikiusi Estijos generalinio konsulato Sankt Peterburge konsulą M. Latte jam bandant gauti slapto pobūdžio informacijos iš vieno Rusijos piliečio.
Nuo šių metų pradžios įtampą tarp Rusijos ir Vakarų šalių didino virtinė abipusių diplomatų išsiuntimų ir kaltinimų šnipinėjimu.
Balandį Maskva paliepė Ukrainos konsului Sankt Peterburge palikti Rusiją, kai FSB paskelbė sučiupusį jį mėginant perimti įslaptintos informacijos iš vieno Rusijos piliečio.
Tą patį mėnesį Maskva taip pat išsiuntė keturis Baltijos šalių diplomatus, reaguodama į Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimus išsiųsti rusų diplomatų, solidarizuojantis su kai kurių Vidurio ir Rytų Europos valstybių atitinkamais veiksmais.
