Išlaidos gynybai kitąmet pirmą kartą viršys 1 mlrd. eurų ribą ir sudarys 2,9 proc. tikėtinos kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) vertės, o 2024-aisiais numatyta šį santykį padidinti iki 3 procentų.
Ateinantiems metams suplanuotos 16 mlrd. eurų valstybės iždo įplaukos – 16 proc. didesnės nei šiemet, įskaitant papildymus, o išlaidos turėtų augti 18 proc. iki 17 mlrd. eurų. Planuojamos valstybės investicijos sieks 775 mln. eurų ir bus 4 proc. didesnės nei šiais metais.
Planuojamas biudžeto struktūrinis deficitas kitąmet išliks šių metų lygio – 2,6 proc. BVP, o nominalusis deficitas sudarys 3,9 proc. BVP. Nuosaikiai didėjanti valstybės skola pasieks 19,8 proc. BVP, tačiau šis santykis veikiausiai išliks mažiausias Europos Sąjungoje.
„Mūsų kitų metų biudžetas – saugumo stiprinimo biudžetas. Tai biudžetas, kuris padidins visuomenės sanglaudą ir padės mums geriau susidoroti su nepaprastomis aplinkybėmis, į kurias mus įstūmė agresyvi kaimynė. Tai biudžetas, kuris suteiks Estijos žmonėms pasitikėjimo, kad kartu galime įveikti visus mūsų laukiančius iššūkius“, – pareiškė premjerė Kaja Kallas.
Iždo projekte numatytos išlaidos mokytojų, policijos pareigūnų, gelbėtojų, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos darbuotojų atlyginimui, taip pat pensijų ir socialinių pašalpų didinimui. Neapmokestinamas pajamų minimumas nuo ateinančių metų didės iki 654 eurų per mėnesį.
2023-ųjų valstybės biudžeto projektas teikiamas parlamentui svarstyti.
