27 ES valstybių narių vadovai teigė, kad visą dieną vykusiose derybose buvo surengtos išsamios diskusijos dėl migracijos – klausimo, kuris dar didesnę reikšmę įgijo po kraštutinių dešiniųjų laimėjimų rinkimuose keliose šalyse.
„Europos Vadovų Taryba (EVT) ragina imtis ryžtingų veiksmų visais lygmenimis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos migrantų grąžinimui iš Europos Sąjungos, išplėstas ir paspartintas (migrantų grąžinimas)“, – rašoma susitikimo išvadose. Jose prašoma Europos Komisijos (EK) pateikti naujus teisės aktus.
Išvadose nurodoma, kad taip pat turėtų būti apsvarstyti nauji neteisėtos migracijos prevencijos ir kovos su ja būdai. Tai tikriausiai užuomina apie prieštaringai vertinamus pasiūlymus trečiosiose šalyse steigti vadinamuosius grąžinimo centrus, į kuriuos ES valstybės galėtų siųsti neteisėtus migrantus.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen spaudos konferencijoje sakė, kad toks žingsnis nebūtų įprastas, bet jis buvo aptartas.
ES duomenimis, šiuo metu į kilmės šalį sugrąžinama mažiau nei 20 proc. asmenų, kuriems liepta išvykti iš bloko.
Prieš pagrindinį renginį Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni surengė derybas dėl migracijos su dešimčia bendraminčių šalių, įskaitant Daniją, Nyderlandus, Vengriją ir Graikiją.
Jose dalyvavo ir U. von der Leyen, taip pripažindama griežtos pozicijos dėl imigracijos besilaikančių politikų didėjančią įtaką.
Tačiau dėl tolesnių veiksmų vis dar nesutariama, o galutiniame tekste nepateikta jokių konkrečių planų. Dėl nesutarimų 2018 metais žlugo ankstesnės pastangos peržiūrėti migrantų grąžinimo taisykles.
„Inovatyvūs sprendimai“
Kai kurios šalys kritikavo radikalesnes idėjas, o U. von der Leyen pripažino, kad lieka klausimų dėl vadinamųjų grąžinimo centrų kūrimo. Šis klausimas kelia daug teisinių ir etinių problemų.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas teigė, kad tokios schemos sukelia daugiau problemų nei jų išsprendžia, ir pažymėjo, kad trūkstant darbo jėgos ir senstant visuomenei reikia teisėtų migracijos maršrutų.
„Tvarkinga ir atsakinga migracija yra atsakas į demografinį iššūkį, su kuriuo susiduria Europa“, – sakė jis.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo teigimu, Berlynas teikia pirmenybę tam, kad būtų kuo greičiau įgyvendintas šiais metais sudarytas svarbus migracijos paktas, kuriuo sugriežtinamos pasienio procedūros, o visos 27 valstybės narės įpareigojamos priimti migrantus arba mokėti pinigus.
„Jei visi kartu laikytumės taisyklių, jau būtume daug toliau pažengę į priekį“, – pabrėžė jis.
Kiti teigia, kad 2026-ųjų birželį įsigaliosiantis paktas yra nepakankamas.
Raginimas paspartinti grąžinimą atspindi anksčiau šiais metais daugumos valstybių išsakytą raginimą ES ieškoti novatoriškų sprendimų migracijos problemai.
Šią savaitę laiške U. von der Leyen pažadėjo imtis veiksmų ir teigė, kad blokas pasimokys iš susitarimo, pagal kurį Italija į prieglobsčio centrus Albanijoje siunčia kai kuriuos migrantus.
EK pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad tarp kitų aukščiausiojo lygio susitikime aptartų idėjų buvo saugios trečiosios šalies – į tokias šalis prieglobsčio prašytojai gali būti teisėtai grąžinami – principo persvarstymas ir bendradarbiavimas su Jungtinių Tautų (JT) agentūromis siekiant padėti įstrigusiems migrantams grįžti į jų kilmės šalis.
Italija siekė palengvinti Sirijos pabėgėlių grąžinimą. Baiminamasi, kad Izraelio karas Libane, į kurį daug sirų pabėgo nuo pilietinio karo savo šalyje, gali sukelti naują migrantų bangą į Europą.
„Naujas vėjas“
Bendras tonas griežtėja nepaisant to, kad šiemet aptiktų neteisėtų sienos kirtimų atvykstant į ES skaičius sumažėjo daugiau kaip 40 proc., palyginti su praėjusiais metais, kai buvo pasiektas aukščiausias per beveik dešimtmetį lygis.
„Europoje pučia naujas vėjas“, – atvykęs į Europos Parlamento (EP) kraštutinių dešiniųjų frakcijos „Patriotai už Europą“ susitikimą Briuselyje sakė olandų politikas Geertas Wildersas.
Griežtosios linijos dešiniojo sparno partijos, kurios dažnai būna nusistačiusios prieš migrantus, puikiai pasirodė birželį vykusiuose EP rinkimuose, o neseniai nacionaliniuose ir regioniniuose balsavimuose Austrijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose užėmė pirmaujančias pozicijas.
Po liepą įvykusių parlamento rinkimų Prancūzija taip pat pasislinko į politinio spektro dešinę.
Rugsėjį Vokietija sugriežtino sienų kontrolę reaguodama į kelis įtariamus islamistų išpuolius.
Šį mėnesį Lenkija pareiškė, kad iš dalies sustabdys teises į prieglobstį, apkaltindama Rusiją ir Baltarusiją tuo, kad jos stumia migrantus per sieną, siekdamos destabilizuoti padėtį šalyje.
Lyderiai susitikimo išvadose žada kovoti su tokia Rusijos ir Baltarusijos taktika.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat dalyvavo EVT susitikime ir jame pristatė Ukrainos planą, kaip nugalėti Rusiją. ES vadovai taip pat aptarė Gazos Ruože ir Libane vykstančius karus.
