Vokiečių generolas perspėjo, kad, skirtingai nuo sąjungininkų patirties Afganistane ir Irake, visiško karo su Rusija atveju NATO greičiausiai patirtų didelių nuostolių mūšio lauke. Be to, Rusijos karinės oro pajėgos ir didelės jos raketų atsargos reiškia, kad medicininė evakuacija lėktuvais būtų per daug rizikinga, o tai gali priversti NATO karius naudoti „ligoninių traukinius“, kad masiškai išvežtų sužeistuosius.
„Iššūkis bus greitai užtikrinti aukštos kokybės priežiūrą, blogiausiu atveju, dideliam sužeistųjų skaičiui“, – sakė jis.
A. Sollfranko perspėjimas nuskambėjo Vokietijos kariuomenei pareiškus, kad ji prognozuoja, jog Rusija galėtų užpulti NATO šalį jau 2029 m.
Dėl karo tikimybės yra planuojama medicininė evakuacija
A. Sollfrankas vadovauja NATO jungtinei paramos ir įgalinimo vadavietei (JSEC), kuriai pavesta koordinuoti greitą karių ir tankų judėjimą Europoje, taip pat logistinį pasirengimą, pavyzdžiui, šaudmenų sandėliavimą rytiniame NATO flange.
Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėnesį Vladimiras Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą, Rusijos ir Vakarų santykiai smuko iki žemiausio lygio, kokio nebuvo nuo Kubos raketų krizės laikų.
Tai nulėmė, kad A. Sollfrankas ir JSEC susidūrė su didelio sausumos karo Europoje galimybe, todėl padalinys pradėjo atitinkamai planuoti savo požiūrį į medicininę evakuaciją.
„Jei kiltų konfliktas su Rusija, sužeistus karius reikės gabenti didesniu atstumu nei per kitus pastarųjų metų karus“, – sakė A. Sollfrankas.
Rusijos oro gynyba ir naikintuvai reiškia, kad medicininės evakuacijos skrydžiams iškiltų daug didesnė grėsmė nei anksčiau, kai buvo kovojama Afganistane ar Irake.
A. Sollfrankas samprotavo, kad reikės dislokuoti didžiulį geležinkelio ir kelių evakuacijos transporto priemonių tinklą, ir sakė, kad NATO pajėgoms turės padėti specialiai sukurti traukiniai, kurie vienu metu gali pervežti daugiau nukentėjusiųjų nei lėktuvai.
„Pirmiausia turės būti pasiektas pranašumas ore. Prireiks laiko, kad tai pavyktų visame fronto linijos ilgio ir gylio ruože, – interviu agentūrai „Reuters“ sakė A. Sollfrankas. – Planavimo sumetimais reikia apsvarstyti visas galimybes nugabenti daug sužeistųjų į medicinos įstaigas, įskaitant traukinius, galbūt ir autobusus“.
„Karinis medicininis Šengenas“
Dar viena kliūtis, kurią reikia įveikti, yra skirtingos medicinos taisyklės skirtingose šalyse, sakė A. Sollfrankas.
Sprendimas galėtų būti „karinis medicininis Šengenas“, panašus į politinę Šengeno zoną, kuri leidžia laisvai judėti didžiojoje Europos Sąjungos dalyje.
Ji galėtų apimti laisvo judėjimo zoną jautriems vaistams, pavyzdžiui, stipriems skausmą malšinantiems vaistams, kurie būtų reikalingi sužeistiems kariams gydyti, bet kurių gabenimas per sieną yra reguliuojamas.
Tačiau medicininės evakuacijos planavimas yra tik viena iš daug platesnio masto NATO siekio peržiūrėti ir sustiprinti savo gebėjimą atgrasyti ir apsiginti nuo bet kokio Rusijos puolimo dalių.
Planuose numatyta ir neplanuotų atvejų
Šiais metais saugumo blokas pradėjo didžiausią karinių pratybų kampaniją nuo Šaltojo karo laikų.
Pratybų „Steadfast Defender 2024“ (angl. „Tvirtas gynėjas 2024“) metu apie 90 tūkst. karių iš daugiau nei 30 sąjungininkių ir partnerių šalių išbandė savo kolektyvinius pajėgumus sausumos, oro, jūrų ir kibernetinių konfliktų zonose.
Pratybos vyko pirmąjį šių metų pusmetį, per kurį dešimčių šalių kariuomenės, kariniai jūrų laivynai ir oro pajėgos dalyvavo „karo žaidimuose“ Europos pietiniame, šiauriniame ir rytiniame flanguose.
Teigiama, kad NATO taip pat parengė planus, kaip dislokuoti amerikiečių karius Europos fronto linijose, jei kiltų didelis konfliktas su Rusija.
Kuriami nauji „sausumos koridoriai“, kuriais būtų galima greitai, be vietinių biurokratinių kliūčių, nukreipti karius per Vidurio Europą, kad NATO pajėgos galėtų akimirksniu išsiveržti į priekį, jei viską niokojantis V. Putino karas Ukrainoje persikeltų toliau į Vakarus.
Teigiama, kad planuose numatyta tokių atvejų, jei Rusija pradėtų bombardavimą, ir kad kariai galėtų persikelti į Balkanus per Italijos, Graikijos ir Turkijos koridorius arba per Skandinaviją prie šiaurinės Rusijos sienos, „The Telegraph“ teigė pareigūnai.
ES šalys didina gynybos išlaidas
Tuo metu daugelis NATO valstybių narių Europoje per pastaruosius dvejus metus pradėjo apginklavimo kampanijas: ES šalys didina išlaidas gynybai, pasirašo dideles ginkluotės sutartis ir priima teisės aktus, kuriais didina savo karinius pajėgumus.
Pavyzdžiui, Vokietija savo kariuomenei modernizuoti skyrė daugiau kaip 100 mlrd. eurų, o geriausi gynybos gamintojai, tokie kaip „Rheinmetall“ ir „Diehl“, padidino gamybos apimtis, kad patenkintų Ukrainos ir Bundesvero poreikius.
Lenkija taip pat padidino savo gynybos biudžetą iki beveik 5 proc. BVP, o Europos gynybos agentūra (EGA) supaprastino viešųjų pirkimų procesus, kad būtų lengviau greitai pristatyti karinę pagalbą Ukrainai, o vėliau ir papildyti siuntėjų valstybių atsargas.
ES valstybės gali tiekti ginklus Ukrainai prieš susigrąžindamos savo nuostolius ir papildydamos savo atsargas dėl Europos taikos priemonės (EPF) fondo.
Reikia skubiai atkurti savo pajėgas ir atsargas
Nepaisant visos Rusijos antivakarietiškos retorikos, daugelis analitikų mano, kad Maskva nesuinteresuota kariauti didelį karą su NATO – tai pastebėjo ir aukščiausio rango Norvegijos generolas Eirikas Kristoffersenas.
Tačiau E. Kristoffersenas teigė, kad vis dėlto būtina užtikrinti, jog saugumo blokas būtų tinkamai apginkluotas, apmokytas ir pasirengęs blogiausiam, ir pridūrė, kad Rusija dar nėra pajėgi užimti Europą, tačiau per kelerius metus gali tam sukaupti pakankamai pajėgumų.
„Vienu metu kažkas sakė, kad tai užtruks 10 metų, tačiau manau, kad dėl dabar Rusijoje veikiančios pramoninės bazės mes grįžome prie mažiau nei 10 metų, – sakė generolas E. Kristoffersenas birželio mėnesį Osle duotame interviu. – Tai užtruks, todėl dabar turime galimybę per ateinančius dvejus trejus metus atkurti savo pajėgas, atkurti savo atsargas tuo pačiu metu, kai remiame Ukrainą“.
Veiksmų reikia imtis jau dabar
Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės vadas generolas seras Patrickas Sandersas taip pat pritarė E. Kristofferseno pozicijai, tačiau perspėjo, kad šiuo metu Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos nėra pajėgios palaikyti ilgai trunkantį ginkluotą konfliktą.
Nors realus plataus masto karas su Rusija nėra neišvengiamas, pasak jo, jis tampa labiau tikėtinas, jei Jungtinė Karalystė ir jos sąjungininkės nesugebės „pašalinti grėsmių ir spragų, kurių turime savo pajėgumuose“, ir gerokai persiginkluoti.
Pasak generolo, skaičiavimai rodo, kad Jungtinė Karalystė turi „nuo penkerių iki dešimties metų, kol Rusija persiginkluos ir galės kelti tokią grėsmę, kokią kėlė prieš karą Ukrainoje“.
Dienraščiui „The Times“ jis sakė, kad svarbių žingsnių reikia imtis jau dabar, įskaitant ginkluotųjų pajėgų modernizavimą ir „visuomenės bei Jungtinės Karalystės atsparumo didinimą“.
