Europos Vadovų Taryba, atstovaujanti 27 ES šalims, pareiškė, kad galutinai pritarė prisijungimui prie konvencijos.
ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos lyčių lygybės ministrė Paulina Brandberg teigė, kad šis sprendimas „rodo mūsų įsipareigojimą aktyviau kovoti su smurtu dėl lyties ir remti smurto aukas“.
Stambulo konvenciją 2011 metais parengė Europos Taryba – su ES nesusijusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija. Dokumentas įsigaliojo 2014 metais.
Konvencijoje reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys parengtų įstatymus, apsaugančius moteris nuo smurto, seksualinio priekabiavimo, priverstinio lytinių organų žalojimo ir priverstinės santuokos. Joje numatytos konkrečios priemonės, skirtos apsaugoti moteris migrantes ir prieglobsčio prašytojas.
Nors Europos Komisija dar 2017 metais pasiūlė, kad ES prisijungtų prie šios konvencijos, 27 valstybes vienijantis blokas to dar nėra padaręs, nes ją ratifikavo ne visos valstybės narės.
Ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija, o konvenciją ratifikavusi Lenkija yra pranešusi apie ketinimus pasitraukti.
Daugelis šių šalių prieštarauja žodžio „lytis“ vartojimui tekste ir švietimo programose, įskaitant nestereotipinius lyčių vaidmenis. Kai kurie taip pat teigia, kad konvencija skatina nelegalią migraciją.
Tačiau 2021 metais ES Teisingumo Teismo sprendime teigiama, kad blokas gali ratifikuoti konvenciją svertine valstybių narių balsų dauguma, taip apeinant susilaikiusias šalis.
Tačiau tokio ratifikavimo reikšmė bus daugiausia simbolinė. Konvenciją taikytų tik valstybės institucijos ir taip pat ji būtų taikoma teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose bei prieglobsčio srityse.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad ES prisijungimas prie konvencijos siunčia stiprų signalą apie bloko pasiryžimą užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir bausti už jį.
