Po daugiau nei šešias savaites trukusių diplomatinių pastangų viršūnių susitikime Briuselyje ES lyderiai pagaliau įtikino Kiprą neblokuoti sankcijų, nukreiptų prieš 40 Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo pareigūnų.
Ribojamosios kelionių draudimo ir turto įšaldymo priemonės bus taikomos pareigūnams, kuriuos Europos Sąjunga laiko prisidėjus prie rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatų klastojimo ir brutalaus saugumo pajėgų susidorojimo su protestuotojais, prasidėjusio po suklastotų rinkimų.
A. Lukašenkos pavardės sankcijų sąraše nėra, tačiau į jį įtrauktas vidaus reikalų ministras Juras Karajevas, pasak ES, atsakingas už „represijų ir bauginimo kampaniją“, ir Centrinės rinkimų komisijos pirmininkė Lidzija Jarmošyna.
ES kaltina L. Jarmošyną dėl „rinkimų rezultatų klastojimo“. Vakarų šalys šių rinkimų rezultatų nepripažįsta ir laiko juos neteisėtais.
Minskas netrukus pranešė apie įvedamas atsakomąsias sankcijas ES, nors dar neaišku, kokia bus jų forma ir kam jos bus taikomos.
„Dėl vizų išdavimo sankcijų, kurias ES įvedė virtinei Baltarusijos pareigūnų, Baltarusija nuo šiandien įveda atsakomąsias sankcijas“, – sakoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Pasak ministerijos, skelbdama sankcijas ES „atstūmė“ valstybę, kurią Vakarai vadina „paskutine Europos diktatūra“, valdoma A. Lukašenkos režimo.
Minskas pareiškė neatskleisiantis, prieš kuriuos Europos pareigūnus bus nukreiptos sankcijos, tačiau pagrasino, kad išplėtusi sankcijų sąrašą Europa gali sulaukti „dar rimtesnių pasekmių“.
„Silpnumo išraiška“
Po rinkimų, kuriuose A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją surinkęs 80 proc. rinkėjų balsų, visoje Baltarusijoje iki šiol nesiliauja protestai.
Riaušių policija sulaikė tūkstančius protestuotojų, daugelis jų buvo kankinami ir žeminami areštinėse. Tarptautinė bendruomenė pasmerkė Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmus.
Tuo metu savo ilgametį sąjungininką A. Lukašenką šioje krizėje palaikanti Rusija pažadėjo jam finansinę paramą ir leido suprasti, kad yra pasiruošusi prireikus suteikti karinę pagalbą.
Kremlius pasmerkė ES sankcijas, paskelbtas po to, kai panašių priemonių ėmėsi kitos Vakarų vyriausybės, įskaitant Britaniją ir Kanadą.
„Apskritai, mes labai labai neigiamai vertiname sankcijų politiką... tai yra daugiau silpnumo nei stiprybės išraiška“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas .
ES šalys dar rugpjūtį grasino paskelbti sankcijas Minsko režimui, tačiau jas blokavo Kipras, reikalavęs imtis panašių priemonių prieš Turkiją, su kuria šalis nesutaria dėl gamtinių dujų žvalgymo Viduržemio jūros rytuose.
Proveržis įvyko po septynias valandas trukusių derybų ankstų penktadienio rytą, kai 27 valstybių lyderiai pagaliau susitarė priimti oficialų pareiškimą, kad Ankarai gali būti „nedelsiant“ paskelbtos sankcijos, jei ji ir toliau tęs dujų žvalgymą Kipro vandenyse.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad sankcijos siunčia „tvirtą paramos žinutę“ demokratijos šalininkams Baltarusijoje.
„Tikimės, kad šios sankcijos paskatins Baltarusijos vadovybę susilaikyti nuo smurto ateityje, paleisti visus neteisėtai sulaikytus asmenis... ir pradėti nuoširdų ir visaapimantį dialogą su opozicija“, – sakė J. Borrellis.
A. Lukašenka neįtrauktas
Labiausiai akį rėžia tai, kad A. Lukašenka neįtrauktas į pareigūnų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą.
Kitaip nei Britanija ir Kanada, paskelbusios ribojamų priemonių ir Baltarusijos lyderiui, ES nusprendė neminėti jo sąraše, tikintis įkalbėti A. Lukašenką pradėti derybas su opozicija krizei užbaigti.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį priims Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają.
S. Cichanauskaja, kuri tvirtina laimėjusi rugpjūčio 9 dienos rinkimus, buvo priversta pasitraukti iš Baltarusijos į Lietuvą, kur siekia išlaikyti tarptautinį spaudimą Minsko režimui, šalies gatvėse nerimstant protestams.
Daugiau apie situaciją Baltarusijoje – video reportaže:
