500 tūkst. bus skirta humanitarinės pagalbos finansavimui, o 200 tūkst. – Raudonojo kryžiaus Baltarusijos filialo finansavimui. Opoziciniame Baltarusijos leidinyje „Zerkalo“ pažymima, kad šis filialas yra „visiškai korumpuotas ir priklausomas nuo režimo“.
„Lukašenka atitempė migrantus prie sienos, privedė situaciją iki humanitarinės katastrofos, dar iš to neblogai užsidirbo pinigų. O mokės už jų išlaikymą Europos šalys“, – rašoma „Zerkalo“.
A. Lukašenka anksčiau ne sykį minėjo, kad tikisi iš ES pinigų, kaip vienos iš sąlygų, kuri padėtų suvaldyti „migracijos krizę“.
Primename, kad migrantų krizė kilo kuomet A. Lukašenka, keršydamas už ES sankcijas, leido faktiškai neribotą migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos atvykimą į šalį lėktuvais. Maža to, atvykėliai nėra niekaip kontroliuojami, gali laisvai vykti prie valstybinės sienos ir bandyti patekti į ES šalis.
Lenkija baiminasi, kad migrantų krizė gali tęstis ištisus mėnesius ar metus
Lenkijos gynybos ministras trečiadienį perspėjo, kad migrantų krizė prie sienos su Baltarusija gali tęstis dar kelis mėnesius ar net metus ir kad atvykėliai praeitą naktį vėl „atakavo Lenkijos sieną“.
Baltarusijoje prie sienos su Lenkija yra įstrigę tūkstančiai migrantų, daugiausia atvykėlių iš Vidurinių Rytų. Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.
A. Lukašenka ir jo pagrindinis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmeta tokius kaltinimus ir kritikuoja ES dėl migrantų neįsileidimo.
Antradienį padėtis pasienyje vėl paaštrėjo – Lenkijos saugumo pajėgos leido ašarines dujas ir vandens patrankų čiurkšles prieš akmenis svaidančius migrantus, mėginančius patekti į Europos Sąjungos teritoriją.
„Esame pasiruošę faktui, kad padėtis prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos nebus greitai išspręsta. Turime pasiruošti mėnesiams. Tikiuosi, kad ne metams“, – Lenkijos visuomeninio radijo 1-ajam kanalui sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
Pasak M. Blaszczako, praeitą naktį migrantai vėl mėgino prasiveržti per pasienio užtvaras ir kad buvo pasitelktas „toks pats metodas pulti Lenkijos sieną“ kaip per neramumus antradienį.
„Visuomenės dėmesys sutelktas į tai, kas vyksta Kuznicoje. Tuo metu mažesnės migrantų grupės mėgino prasiveržti per Lenkijos sieną kituose ruožuose, taip pat naktį“, – aiškino ministras, turėdamas galvoje vėliausiu krizės epicentru tapusią Kuznicos–Bruzgių sienos perėją.
Sienos apsaugos tarnyba nurodė antradienį fiksavusi „161 mėginimą neteisėtai kirsti“ sieną, įskaitant „du mėginimus jėga prasiveržti per dieną, užregistruotus vakare“.
Trečiadienį Lenkijos policija pranešė, kad per ankstesnę dieną pasienyje vykusius susirėmimus buvo sužeisti devyni policininkai, pasienietis ir karys.
Vienas policijos atstovas sakė, kad iš sužeistų pareigūnų nė vienas neliko hospitalizuotas.
Skrydžių draudimas
Baltarusija ir Rusija pasmerkė ašarinių dujų bei vandens patrankų panaudojimą. Tokių veiksmų pasienyje imtasi diena po ES ir JAV pareiškimo, kad sankcijos Baltarusijai bus plečiamos.
Vakarų vyriausybės kaltina A. Lukašenkos režimą apgaulingais pažadais viliojant migrantus į Baltarusiją ir siunčiant juos veržtis pro Lenkijos bei kitų kaimyninių ES šalių sienas, o paskui verčiant juos pasilikti pasienio ruože.
Rytinės ES valstybės narės Latvija, Lietuva ir Lenkija atsisako priimti migrantus, todėl daugelis jų jau ne pirmą savaitę yra įstrigę miškingose pasienio vietovėse.
Spaudžiamos Briuselio kelios oro linijų bendrovės pažadėjo nuo šiol nebeskraidinti potencialių migrantų į Baltarusiją.
Tuo metu Irakas pareiškė, kad šią savaitę pradės savanorišką savo piliečių repatriaciją iš Baltarusijos, o ES pasienio agentūra FRONTEX kartu su lenkų ir irakiečių institucijomis stengiasi organizuoti užsakomuosius skrydžius iš Lenkijos.
„Labai pavojinga“ padėtis
A. Lukašenka, nuslopinęs protesto judėjimą prieš jo valdymą, prasidėjusį prieš tris dešimtmečius, pirmadienį aptarė krizę su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Tai buvo jo pirmas pokalbis telefonu su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo to laiko, kai Minskas numalšino pernai kilusias masines antivyriausybines demonstracijas.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį pasveikino tas derybas, pabrėždamas: „Labai svarbu, kad ES atstovai ir Baltarusijos vadovybė užmegztų kontaktą.“
Tačiau Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris) pareiškė, kad pokalbis nebuvo „geras žingsnis“ ir atrodė kaip „pritarimas jo [A. Lukašenkos] pasirinkimui“.
Humanitarinės pagalbos organizacijos nurodo, nuo krizės pradžios vasarą abipus sienos gyvybės neteko mažiausiai 11 migrantų, taip pat ragina teikti pagalbą atvykėliams.
Antradienį lankydamasi pasienio rajonuose Lenkijos pusėje, Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pažymėjo, kad padėtis yra „labai pavojinga“.
„Mums reikia rasti būdą deeskaluoti [padėtį], užtikrinti, kad dėmesys būtų sutelktas į... kančių nutraukimą“, – reporteriams sakė D. Mijatovič.
Trečiadienį Baltarusijos Raudonasis Kryžius pranešė, kad apie 1 tūkst. migrantų apgyvendinti „logistikos centre“ netoli Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto.
Dar 800 asmenų tebėra laikinoje stovykloje netoli sienos, informavo rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Savanoriai ir kariškiai dalino karštą košę, saldumynus, vandenį, arbatą ir konservus į didelį sandėlį panašioje vietoje, parodė Rusijos valstybinė televizija.
Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iš stovyklos Bruzgiuose buvo hospitalizuoti šeši žmonės, įskaitant keturis vaikus.
