Europos Vadovų Tarybos pirmininko biuras socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Bendrijos lyderiai patvirtino naują preliminarų susitarimą dėl JK pasitraukimo iš ES sąlygų.
Lyderiai paragino ES institucijas imtis priemonių, kad būtų užtikrinta, jog susitarimas pradėtų galioti lapkričio 1 dieną, bet pabrėžė norintys „kuo artimesnės partnerystės su Jungtine Karalyste ateityje“.
Britų premjeras Borisas Johnsonas yra pažadėjęs išvesti savo šalį iš ES spalio 31 dieną. Anksčiau ketvirtadienį jis sakė, kad naujasis susitarimas tarp Briuselio ir Londono reiškia, kad šio termino pratęsti nereikės.
Vis dėlto šiai sutarčiai dar turi pritarti EP ir JK parlamentas, o ankstesnį „Brexit“ susitarimą britų įstatymų leidėjai atmetė triskart. Be to, B. Johnsono politiniai varžovai ir kai kurie svarbūs sąjungininkai Bendruomenių Rūmuose yra pareiškę, kad neparems naujojo susitarimo, tad dokumento ateitis kol kas neaiški.
Galimi scenarijai
1. Parlamentas ratifikuoja sutartį. Sprendimas Jungtinės Karalystės parlamente didele dalimi priklausys nuo Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partijos pozicijos. Ji pareiškė, kad negalės remti sutarties, nes Šiaurės Airija būtų traktuojama kitaip nei likusi Jungtinė Karalystė, bet nedetalizavo, ar balsuotų prieš, ar susilaikytų. Ratifikavus sutartį, britai gali sklandžiai pasitraukti iš ES spalio 31-ąją arba po pereinamojo laikotarpio techniniams klausimams išspręsti, kuris galėtų trukti mėnesį ar šiek tiek daugiau.
2. Parlamentas atmeta sutartį ir įvyksta skyrybos be sutarties. Neužsitikrinęs paramos parlamente, britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) gali nuspręsti siekti išstojimo be sutarties, nes dar vienas prašymas atidėti susitarimą būtų nenaudingas politiškai. Tačiau tai turbūt suduotų didžiulį smūgį Britanijos ir ES ekonomikai. Tokiu atveju ES lyderiai vėliau šį mėnesį rinktųsi į neeilinį viršūnių susitikimą tartis, kaip suvaldyti procesą.
3. Parlamentas atmeta sutartį ir skyrybos dar kartą atidedamos. Jei britų premjeras pralaimėtų parlamente ir prašytų atidėti išstojimo terminą, ES vadovai rengtų neeilinį susitikimą. Jame užvirtų karštos diskusijos, kaip užtikrinti, kad dar vienas atidėjimas nekliudytų kitiems svarbiems ES darbotvarkės reikalams, ypač deryboms dėl naujojo 2021-2027 metų biudžeto. Tokiu atveju gali būti svarstoma išstojimą atidėti gerokai ilgesniam terminui laikui, pavyzdžiui, metams, arba numatyti kitus įpareigojimus, kad britai negalėtų sabotuoti bendrų ES sprendimų. Iš britų taip pat turbūt būtų reikalaujama paskirti eurokomisarą.
