„Taikomės į asmenis, vykdančius manipuliavimą informacija ir kišimąsi, kurie yra platesnės Rusijos hibridinės kampanijos prieš ES ir valstybes nares dalis“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
„Įtraukę šiuos naujus asmenis į juodąjį sąrašą siunčiame aiškų ženklą, jog žinome, kaip jie manipuliuoja mūsų informacine erdve ir kaip jie veikia.“
ES teigė, kad šia dezinformacijos kampanija, pavadinta „Naujausios patikimos žinios“, siekiama „iškraipyti informaciją ir skleisti propagandą, remiant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“.
Blokas teigė, kad vykdant kampaniją buvo naudoti „suklastoti tinklalapiai, pasisavinantys [Vakarų] nacionalinių žiniasklaidos priemonių ir vyriausybinių svetainių tapatybę“, o sklaidai buvo pasitelktos Rusijos valstybinės institucijos.
ES galiūnė Prancūzija birželį pareiškė atskleidusi didelę Rusijos dezinformacijos kampaniją, kurios metu buvo, Paryžiaus žodžiais, apsimetama pagrindiniais Prancūzijos dienraščiais ir Vokietijos leidiniais.
Taikydama sankcijas, ES įtraukė Rusijos interneto portalą „Inforos“ ir tris jo įkūrėjus į turto įšaldymo ir vizų draudimo juodąjį sąrašą.
Pasak ES, „Inforos“ yra susijusi su Rusijos karine žvalgyba ir „atsakinga už daugiau kaip 270 žiniasklaidos tarpinių svetainių sukūrimą“ propagandai apie invaziją į Ukrainą skleisti.
Į juodąjį sąrašą taip pat buvo įtraukta nevyriausybinė organizacija „ANO Dialog“, susijusi su Rusijos prezidento administracija, ir dvi IT bendrovės, kaltinamos dalyvavimu kampanijoje.
Vakarai jau seniai stengiasi kovoti su Maskvos dezinformacine veikla, kuri tapo dar aktyvesnė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Kremliaus pajėgos kirto Ukrainos sieną, ES jau ne kartą paskelbė Rusijai precedento neturinčių sankcijų.
Tarp asmenų, kuriems taikomos sankcijos, yra ir pagrindinių Rusijos valstybės propagandistų, ir Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos atstovų.
