Bloko vadovybė pasiūlė išplėsti biudžeto paramą Ukrainai, kad šalis galėtų mokėti atlyginimus ir padengti kitas išlaidas, nes konfliktas tęsiasi jau 21 mėnesį, o finansinė pagalba yra gyvybiškai svarbi.
27 ES valstybės narės dėl šio paketo turėtų balsuoti gruodžio 14-15 d. Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Tačiau kai kurie nerimauja, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris puoselėja savo ryšius su Maskva ir praeityje prieštaravo ankstesniam panašios paramos teikimui, gali blokuoti pagalbos Ukrainai teikimą. Tokioms išmokoms iš bendro ES biudžeto reikia vieningos visų valstybių narių paramos.
Paruošė planą „B“
Jei Budapeštas pasinaudos veto teise, blokas turės būdą ją apeiti, „Reuters“ teigė du ES pareigūnai. Anot jų, būtų prašoma, kad kiekviena ES vyriausybių parengtų savo atskirą pagalbos Ukrainai paketą.
„Vengrija rizikuoja perlenkti lazdą. Norime, kad visi laikytųsi vieningos pozicijos, tačiau neabejotinai ateis ta akimirka, kai visiems pabos būti Vengrijos įkaitais. Nors teks įdėti daugiau pastangų, eiti per aplink, bet galime paprasčiausiai neturėti kito pasirinkimo“, – sakė pareigūnas.
Su tuo sutiko ir kitas ES pareigūnas: „Pinigų Ukrainai klausimas vienaip ar kitaip bus išspręstas, Kyjivas gaus ES paramą“, – pabrėžė jis.
Praėjusiais metais Vengrija vetavo pasiūlymą 2023 m. suteikti Ukrainai 18 mlrd. eurų finansinę paramą.
Po kelis mėnesius trukusių nesutarimų Budapeštas galiausiai sutiko su šiuo paketu, gavęs, jo teigimu, nuolaidų iš bloko dėl pagalbos Vengrijai ir išgirdęs, kad ES vis tiek pasinaudos panašiu apėjimo būdu, kad jį priimtų.
