27 valstybių blokas per beveik 10 karo mėnesių išeikvojo „taikos priemonės“ biudžetą, kuris iš pradžių buvo numatytas iki 2027-ųjų, nes iš jo buvo padengtos kai kurių ginklų, siunčiamų kovai su Rusijos invazija, išlaidas.
„ES tebėra pasiryžusi teikti karinę paramą tiek Ukrainai, tiek kitiems partneriams“, – socialiniuose tinkluose rašė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Praėjusiais metais buvo įsteigta Europos taikos priemonė, kuria siekiama padėti ES finansuoti karinę pagalbą tarptautiniams partneriams, blokui siekiant didinti savo įtaką pasaulyje.
Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, didžioji fondo lėšų dalis buvo nukreipta į pagalbą ginkluojant Ukrainą, Briuseliui sulaužius ilgametį tabu nemokėti už ginklų tiekimą.
Iš pradinio 5,7 mlrd. eurų biudžeto 2027-aisiais liko tik apie 800 mln. eurų.
Briuselyje pirmadienį susitikę ES užsienio reikalų ministrai pasiekė „politinį susitarimą“ kitais metais fondą papildyti dviem milijardais eurų, sakoma pranešime.
Iki 2027-ųjų ši suma gali išaugti iki 5,5 mlrd. eurų, jei valstybės narės vėliau sutiks, kad yra poreikis, teigiama pranešime.
Fondo lėšomis buvo kompensuojamos atskirų ES šalių Kyjivui tiekiamos ginkluotės išlaidos.
Iki šiol ES kartu su savo valstybėmis narėmis karinei paramai Ukrainai skyrė apie 8 mlrd. eurų, tai yra apie 45 proc. sumos, kurią skyrė Jungtinės Valstijos.
