Kalbėdamas apie neseniai įvykusį susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, R. T. Erdoganas sakė, kad jam nepavyko įtikinti jį atgaivinti Juodosios jūros grūdų eksporto susitarimą, iš kurio Kremlius pasitraukė liepą, tačiau pavyko išpešti pažadą, kad Rusija Afrikai perduos 1 mln. tonų grūdų.
„Neturiu jokios priežasties jais nepasitikėti“, – JAV transliuotojui PBS vėlai pirmadienį sakė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke dalyvaujantis R. T. Erdoganas.
„Tiek, kiek patikimi Vakarai, tiek pat patikima ir Rusija. Pastaruosius 50 metų laukėme prie ES slenksčio ir šiuo metu Rusija pasitikiu lygiai taip pat, kaip ir Vakarais“, – pridūrė jis.
Per daugiau kaip pusantrų metų trunkantį Rusijos karą Ukrainoje Ankara palaiko glaudžius ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu. Praėjusių metų liepą tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį Ukrainos grūdai galėjo būti saugiai gabenami iš jos Juodosios jūros uostų, taip padedant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.
Prieš du mėnesius Maskva pasitraukė iš sandorio, teigdama, kad nesilaikoma lygiagretaus susitarimo, pagal kurį Rusijai buvo leista eksportuoti maisto produktus ir trąšas.
R. T. Erdoganas Niujorke lankosi praėjus keturiems mėnesiams po to, kai laimėjo rinkimus, po kurių jo 20 metų trunkantis valdymas buvo pratęstas dar penkeriems metams. Po naujų rinkimų pagerėjo Ankaros santykiai su Vakarais, kurie dažnai būdavo pašliję.
Pirmadienį kalbėdamas viename renginyje Turkijos vadovas, atrodo, atšaukė prieš pat išvykimą į Niujorką išsakytus komentarus, kad Turkija gali nutraukti 24 metus trunkančias pastangas tapti Europos Sąjungos nare.
„Matome, kad atsivėrė galimybė atgaivinti Turkijos ir Europos Sąjungos santykius kritiniu laikotarpiu“, – teigė R. T. Erdoganas, sakoma jo biuro paskelbtame tekste.
„Mes ir toliau pabrėžiame Turkijos stojimo į ES proceso atgaivinimo svarbą“, – priduriama jame.
R. T. Erdoganas taip pat užsiminė apie gerėjančius ryšius su Vašingtonu, su kuriuo pastaruoju metu daugiausia derėjosi dėl Ankaros pritarimo Švedijos narystei NATO ir dėl amerikietiškų naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai.
„Džiaugiamės mūsų bendradarbiavimo su JAV raida, – sakė R. T. Erdoganas. – Per derybas su p. Bidenu išsprendėme daugumą klausimų, dėl kurių buvome aklavietėje, ir nusprendėme surengti daugiau derybų pagal pozityvią darbotvarkę.“
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar nepritarusios Švedijos paraiškai prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybos aljanso, kurią Stokholmas pateikė po Rusijos invazijos į Ukrainą. Šį klausimą Turkijos parlamentas turėtų svarstyti kitą mėnesį, kai grįš iš atostogų.
Kai kurie JAV Kongreso nariai nurodė atidėti naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai, kol Ankara sutiks leisti Švedijai įstoti į NATO.
Tačiau R. T. Erdoganas pakartojo, kad šios dvi temos neturėtų būti siejamos, nors sakė, kad sprendimą dėl Švedijos priima Turkijos parlamentas, kuriame jo partija ir jos sąjungininkai turi daugumą.
„Jei parlamentas nepriims teigiamo sprendimo dėl šio pasiūlymo, nieko nebus galima padaryti“, – sakė jis PBS.
R. T. Erdoganas taip pat atskyrė Turkijos stojimą į ES nuo Švedijos siekio įstoti į NATO. Tačiau liepą jis ragino ES valstybes nares atverti kelią Turkijai mainais į tai, kad Švedijai būtų atlaisvintas kelias į NATO.
Pirmadienį jis sakė PBS, kad „Švedijos pozicija ir mūsų dabartinė pozicija derybose dėl narystės ES yra du skirtingi dalykai“.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje ir savo ryšius su V. Putinu, R. T. Erdoganas sakė, kad „visiškai akivaizdu, jog šis karas truks ilgai“, tačiau Rusijos lyderis yra „už tai, kad karas kuo greičiau baigtųsi“.
„Jis taip pasakė. Ir aš tikiu jo pastabomis“, – pridūrė R. T. Erdoganas.
