„Antradienį Vilniuje vyksiančiame vadovų susitikime aptarsime (Turkijos susirūpinimą keliančius klausimus) su savo partneriais. Priimsime geriausią sprendimą, kad ir koks jis būtų“, – sakė jis per televiziją transliuotose pastabose.
Šie R. T. Erdogano komentarai nuskambėjo likus kelioms valandoms iki to, kai jis turėjo priimti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį deryboms dėl Rusijos invazijos ir JAV vadovaujamo karinio bloko plėtros.
NATO sąjungininkės spaudė Turkiją, kad ji iki liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio viršūnių susitikimo uždegtų Švedijai žalią šviesą prisijungti prie Aljanso.
Praėjusių metų gegužę, po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir jos kaimynė Suomija, nutraukusios du šimtmečius trukusį neutralumo ir karinio neprisijungimo laikotarpį, paskelbė norinčios tapti NATO narėmis.
Suomija Aljanso nare tapo anksčiau šiemet.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, kuriai reikia vienbalsio 31 šalies pritarimo.
Daugiau nei prieš metus NATO viršūnių susitikime Turkija ir Švedija sudarė susitarimą, kuriuo siekta atverti kelią Stokholmo narystei.
Turkija kaltina Skandinavijos šalį esant, jos teigimu, teroristų, ypač uždraustos Kurdistano darbininkų partijos PKK narių, prieglobsčiu, ir paprašė Stokholmo išduoti dešimtis žmonių.
Švedija teigia, kad įvykdė susitarimą, be kita ko, priimdama naujų teisės aktų.
R. T. Erdoganas penktadienį dar kartą pakartojo savo susirūpinimą ir klausė, „kaip šalis, kurios gatvėse siautėja teroristai, gali prisidėti prie NATO“.
Tačiau jis taip pat neatmetė galimybės uždegti žalią šviesą Švedijos narystei, kurią pirmadienį NATO organizuojamose derybose aptars su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu.
Ketvirtadienį Švedijos teismas pasiuntė už grotų Turkijos pilietį už su PKK susijusį bandymą finansuoti terorizmą.
PKK jau 38 metus vykdo sukilimą prieš Turkiją, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. JAV ir Europos Sąjunga ją yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.
Tačiau R. T. Erdoganas ir toliau kritikuoja Stokholmą, o praėjusią savaitę įvykęs protestas, kurio metu buvo sudeginti keli Korano puslapiai, dar labiau pakurstė jo pyktį.
Tuo metu vengrų vyriausybė kaltina Švedijos politikus meluojant apie Vengrijos demokratijos būklę. Visgi Budapeštas yra užsiminęs, kad nusileis, jei Turkija sutiks patvirtinti Stokholmo paraišką. Vengrų įstatymų leidėjai yra sakę, kad ilgai atidėliotas balsavimas švedų paraiškos ratifikavimo klausimu įvyks tik per rudens parlamento sesiją.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad Aljanso viršūnių susitikimo išvakarėse Lietuvoje rengia Turkijos ir Švedijos lyderių susitikimą, kurio tikslas – išjudinti įstrigusį Stokholmo narystės siekį.
„Visiškai įmanoma, kad kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus priimtas teigiamas sprendimas“, – sakė J. Stoltenbergas po derybų NATO būstinėje su abiejų šalių užsienio reikalų ministrais.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas sakė, kad tikisi proveržio, bet pabrėžė, kad tai tebėra Turkijos sprendimas.
