„Jau dabar pagal tuos rezultatus mandato tikrai nesitikime, bet gal kokius 3,5 proc. balsų gausime per Lietuvą. (...) Gal labai taip kuo ir nėra pasidžiaugti, bet nesame paskutiniai“, – Eltai sekmadienį sakė P. Gražulis.
„Vadinamos tautinės partijos yra labai susiskaldę, tai suskaldo balsus, todėl tokio rezultato reikėjo tikėtis. Nes nepavyko nei su Puidoku, nei su Krikščionių demokratų partija – (...) tiesiog nepavyksta apjungti jėgų“, – teigė politikas.
Vis dėlto, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žurnalistams tikino, kad P. Gražulis pateks į EP.
„Gražulis, atrodo, patenka į Europos Parlamentą jau kaip faktas. Patenka daug mažų partijų po vieną mandatą ir čia yra paradoksas – mūsų balsų skaičius yra beveik dvigubai didesnis už juos, bet pagal dalmenis yra klausimas, kaip susiklostys, tai čia yra įdomiausia dalis“, – žurnalistams sekmadienio vakarą partijos štabe kalbėjo R. Karbauskis.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vienas pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.
Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.
