Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didžiausią įtaką kainai turėjo perpus sumažėjusi vėjo energijos gamyba.
„Praėjusią savaitę stebėjome stipriai sumažėjusią vėjo generaciją, kuri palyginti su savaite prieš tai sumažėjo 52 procentais visame Baltijos šalių regione“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Jo teigimu, vėjo energijos trūkumą padengė 18,5 gigavatvalandžių (GWh) energijos papildomai sugeneravusios Lietuvos šiluminės elektrinės, taip pat penktadaliu išaugusi saulės elektrinių generacija.
Pranešama, jog praėjusį ketvirtadienį 18 val. Lietuvoje ir Latvijoje buvo fiksuota 2,1 tūkst. eurų už MWh valandinė elektros kaina. Pasak L. Varanavičiaus, tai lėmė tendencijos neformuojanti atsitiktinių įvykių visuma.
„Tą valandą buvo stipriai ribojami pralaidumai prekybai iš Švedijos į Lietuvą, iš Lenkijos į Lietuvą ir iš Estijos į Latviją. Antra, (...) Lietuvoje nebuvo intensyvaus vėjo ir saulės, todėl stipriai sumažėjo atsinaujinančių elektros išteklių generacija. Dargi svarbu paminėti, kad tuo metu buvo apribota generacija Latvijoje – šalyje buvo priimtas sprendimas neįjungti darbui dviejų dujomis varomų Rygos šiluminių elektrinių. Galiausiai, tą valandą Lietuvoje dirbo septintasis ir devintasis Lietuvos elektrinės blokai“, – pranešime aiškina L. Varanavičius.
64 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Per savaitę bendras importas sumažėjo 4 proc. iki 178 GWh. 62 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 29 proc. – per sieną su Latvija, 10 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 207 GWh. Jos gamyba augo apie 4 proc., o vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros suvartojimo. Lietuvoje per savaitę pagaminta 78 GWh elektros.
Šiluminės elektrinės Lietuvoje pagamino 39 GWh elektros energijos, saulės elektrinės – 11 GWh, vėjo elektrinės – 14 GWh, hidroelektrinės – 12 GWh, kitos elektrinės pagamino – 3 GWh.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 7 proc. – iki 42 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc., į Latviją – 7 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
