USAID 1961 metais įsteigė tuometinis JAV prezidentas Johnas F. Kennedy, siekdamas teikti pagalbą besivystančioms šalims Šaltojo karo metais. Vėliau ji buvo prijungta prie JAV valstybės departamento.
Kovo mėnesį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Jungtinės Valstijos atšaukia 83 proc. USAID programų.
Pirmadienį įvyko atsisveikinimo renginys su likusiais USAID darbuotojais, o buvę JAV prezidentai George'as W. Bushas ir Barackas Obama bei roko grupės U2 lyderis Bono negailėjo pagyrimų jų darbui.
G. W. Bushas atkreipė dėmesį į PEPFAR – kovos su ŽIV/AIDS iniciatyvą, pagal kurią buvo perkami antiretrovirusiniai vaistai šiai ligai gydyti besivystančiose šalyse, daugiausia Afrikoje.
Buvęs JAV prezidentas šios programos sukūrimą laiko vienu svarbiausių savo prezidentavimo 2001–2009 metų laimėjimų.
„Ši programa parodo esminį klausimą, su kuriuo susiduria mūsų šalis – ar mūsų tauta suinteresuota, kad 25 milijonai žmonių, kurie būtų mirę, dabar gyventų? Manau, kad taip“, – renginio metu vaizdo kreipimesi sakė G. W. Bushas.
B. Obama kritikavo USAID uždarymą, sakydamas, kad šis D. Trumpo administracijos žingsnis yra nepaaiškinamas ir kad daroma didžiulė klaida.
„USAID naikinimas yra nesąžiningas ir tragiškas veiksmas, nes ši agentūra atlieka vieną svarbiausių darbų pasaulyje“, – sakė jis.
Medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtame tyrime prognozuojama, kad dėl USAID uždarymo iki 2030-ųjų mirs daugiau kaip 14 mln. žmonių, iš kurių trečdalis – maži vaikai.
„Mažai kuo gali pasigirti“
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas pažadėjo sumažinti federalinės valdžios išlaidas ir biurokratiją – šią užduotį jis buvo patikėjęs savo tuometiniam pagrindiniam rėmėjui ir artimam patarėjui, milijardieriui Elonui Muskui, kuris vadovavo vadinamajam Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE).
Tačiau M. Rubio turėjo kitą poziciją dėl USAID nei E. Muskas.
JAV valstybės sekretorius teigė, kad USAID „labdaros modelis“ skatino besivystančių šalių lyderių „priklausomybę“.
„Be to, kad mokesčių mokėtojų lėšomis sukūrė visame pasaulyje veikiantį nevyriausybinių organizacijų pramoninį kompleksą, USAID mažai kuo gali pasigirti pasibaigus Šaltajam karui“, – tvirtino M. Rubio.
Jis taip pat teigė, kad daugelis USAID paramą gavusių šalių Jungtinėse Tautose (JT) retai balsuoja už JAV pasiūlymus ir yra labiau linkusios palaikyti Kiniją.
Vienas aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, teigė, kad „The Lancet“ tyrimas rėmėsi neteisingomis prielaidomis.
Anot jo, JAV ir toliau teiks pagalbą, bet tai darys veiksmingiau.
Pareigūnas teigė, kad PEPFAR tęs savo darbą, tačiau daugiau dėmesio skirs ŽIV perdavimo iš motinų vaikams prevencijai.
Tačiau jis pripažino, kad JAV nebeskirs lėšų PrEP vaistams, kurie labai sumažina ŽIV plitimą ir buvo tiekiami bei skatinami naudoti didelėse bendruomenėse.
„Niekas nesako, kad gėjai Afrikoje neturėtų naudoti PrEP. Tai puiku. Tačiau tai nereiškia, kad Jungtinės Valstijos turi mokėti už kiekvieną dalyką,“ – sakė pareigūnas.
Jis nurodė, kad D. Trumpo administracija šiuos metu ieško naujų ir novatoriškų sprendimų dėl pagalbos. Pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad į karo nuniokotą Gazos Ruožą maistą tiekia JAV kariuomenės atstovai, lydimi Izraelio karių.
Liudininkai teigia, kad Izraelio kareiviai ne kartą atidengė ugnį ir pražudė pagalbos laukiančius palestiniečius. JAV remiama Gazos humanitarinio fondo iniciatyva neigia bet kokius mirtinus incidentus.
„Savanaudiški interesai“
Tarptautinio gelbėjimo komiteto viceprezidentas, atsakingas už ekstremalias situacijas, Bobas Kitchenas teigė, kad 14 milijonų mirčių prognozė atitinka tai, ką mato humanitarinė organizacija.
Jis nurodė, kad šiuo metu 400 tūkst. karo pabėgėlių iš Sudano dabar yra likę be skubios pagalbos, o daugiau kaip 500 tūkst. afganistaniečių, daugiausia moterų ir mergaičių, neturi prieigos prie švietimo ir sveikatos priežiūros.
Užuot užpildžiusios šią spragą, Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir Jungtinės Karalystės (JK) savo prioritetus sutelkė į išlaidų gynybai didinimą.
B. Kitchenas įspėjo, kad lėšų mažinimas ne tik pablogins ir taip ekstremalią padėtį, bet ir susilpnins stabilesnes šalis, kurios neturi atsarginių resursų.
Jis pridūrė, kad pagalbos sumažinimas taip pat prisidės prie didesnių migracijos srautų.
„Tai savanaudiški interesai. Jei nesaugumas plinta, plinta protrūkiai, nebėra jokios gynybos linijos“, – nurodė B. Kitchenas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
