Nors pastaruoju metu padėtis pagerėjo, „pagrindinių oro teršalų kiekis daugelyje Europos šalių, ypač Vidurio Rytų Europoje ir Italijoje, vis dar viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas“, teigė EAA, atlikusi tyrimą daugiau kaip 30 šalių, įskaitant 27 Europos Sąjungos nares.
Ataskaita neapėmė didžiųjų pramoninių valstybių – Rusijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės, todėl galima daryti prielaidą, kad bendras mirčių skaičius žemyne gali būti didesnis.
Praėjusį lapkritį EAA paskelbė, kad 2020 metais ES, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje dėl oro taršos anksčiau laiko mirė 238 000 žmonių.
„Dėl oro taršos Europoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 1 200 jaunesnių nei 18 metų amžiaus žmonių ir gerokai padidėja rizika susirgti vėlesniame amžiuje“, – teigė agentūra.
Tai buvo pirmasis agentūros tyrimas, skirtas būtent vaikams.
„Nors ankstyvų mirčių skaičius šioje amžiaus grupėje yra nedidelis, palyginti su bendru Europos gyventojų skaičiumi, kurį EAA apskaičiuoja kiekvienais metais, ankstyvosios mirtys reiškia būsimo potencialo praradimą ir yra susijusios su didele lėtinių ligų našta tiek vaikystėje, tiek vėlesniame amžiuje“, – teigė EAA.
Ji paragino valdžios institucijas sutelkti dėmesį į oro kokybės gerinimą aplink mokyklas ir vaikų darželius, taip pat sporto objektus ir viešojo transporto mazgus.
„Po gimimo aplinkos oro užterštumas didina kelių sveikatos problemų, įskaitant astmą, susilpnėjusią plaučių funkciją, kvėpavimo takų infekcijas ir alergijas, riziką“, – pažymima ataskaitoje.
Kasmet miršta septyni milijonai
Prasta oro kokybė taip pat gali „pabloginti lėtinių ligų, pavyzdžiui, astmos, kuria Europoje serga devyni procentai vaikų ir paauglių, būklę ir padidinti riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis ligomis vėlesniame amžiuje“.
97 proc. miesto gyventojų 2021 metais buvo veikiami PSO rekomendacijų neatitinkančio oro, rodo pirmadienį paskelbti duomenys.
Pernai EAA pabrėžė, kad ES yra pakeliui į tikslą iki 2030-ųjų 50 proc. sumažinti ankstyvų mirčių skaičių, palyginus su 2005 metais.
XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje dėl smulkiųjų kietųjų dalelių 27 ES valstybėse narėse per metus anksčiau laiko mirė beveik milijonas žmonių. 2005 metais šis skaičius sumažėjo iki 431 000.
PSO teigia, kad padėtis Europoje yra geresnė nei didžiojoje planetos dalyje, nes dėl oro taršos kasmet pasaulyje miršta septyni milijonai žmonių, t. y. beveik tiek pat, kiek dėl rūkymo ar prastos mitybos.
Keli šimtai tūkstančių mirčių tenka jaunesnių nei 15 metų vaikų amžiaus grupei.
Tik 2021 metų rugsėjį buvo pasiektas susitarimas sugriežtinti 2005-aisiais nustatytas pagrindinių teršalų ribines vertes.
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad vien tik Tailande, kur toksiškas smogas dusina dalį šalies teritorijos, nuo metų pradžios 2,4 mln. žmonių kreipėsi į ligonines dėl sveikatos problemų, susijusių su oro tarša.
Smulkiosios kietosios dalelės, kurias daugiausia išmeta lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai ir kurios gali prasiskverbti giliai į plaučius, laikomos didžiausiais oro teršalais, po jų eina azoto dioksidas ir ozonas.
