Vyriausioji rinkimų komisija pranešė sulaukusi iš viso 19-os politinių partijų ir aljansų kandidatų sąrašų – trimis daugiau nei per 2018 metų parlamento rinkimus.
Kandidatų sąrašus pateikė partijos „Už plėtrą/Už!“, „Už stabilumą!“, „Santarvė“, „Pažangieji“, „Naujoji vienybė“, „Pirmiausia Latvija“, „Jungtinis sąrašas“, „Nacionalinis susivienijimas“, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, „Kiekvienam ir kiekvienai“, Latvijos rusų sąjunga, „Respublika“, „Konservatyvieji“, „Suvereni valdžia“, „Liaudies valdžios jėga“, „Tautos tarnai už Latviją“, „Susivienijimas už Latviją“, Krikščioniškoji pažangos partija ir „Vieningi už Latviją“.
Šiais metais dėl vietų parlamente iš viso varžysis 1 832 kandidatai, t. y. vidutiniškai po 18 kandidatų į kiekvieną vietą Saeimoje. 2018 metų rinkimuose varžėsi 1 461 kandidatas.
Du trečdaliai visų registruotų kandidatų (64 proc.) yra vyrai – keturiais procentiniais punktais mažiau nei 2018 metų rinkimuose. Daugiausiai kandidatų – 27 proc. ir 26 proc. – priklauso atitinkamai 41–50 metų ir 31–40 metų amžiaus grupėms. Palyginti su 2018 metų rinkimais, šie rodikliai faktiškai nepasikeitė.
Maždaug trys ketvirtadaliai kandidatų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, ketvirtadalis – vidurinį, 2 proc. (34 kandidatai) – pagrindinį. Palyginti su 2018 metų rinkimais, kandidatų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, sumažėjo keturiais procentiniais punktais, o kandidatų, turinčių vidurinį išsilavinimą, padaugėjo trimis procentiniais punktais.
