Vis dėlto autobusui artėjant link kelionės tikslo, maišai nuo galvų buvo nuimti, tačiau jiems buvo liepta žiūrėti tik žemyn.
„Vis tiek žiūrėjome į priekį“, – sako grupėje buvęs baltarusių žurnalistas Iharas Karnei, nelaisvėje buvęs dvejus metus.
„Mums buvo įdomu: Kur jie mus veža?“ – prisimena jis.
Autobusas privažiavo prie lauko netoli Baltarusijos sienos su Lietuva. Mikroautobuso durys prasivėrė, ir juos netikėtai pasveikino Johnas Coale‘as (vienas iš Donaldo Trumpo advokatų): „Prezidentas Trumpas atsiuntė mane parvežti jus namo“.
„Jie buvo išsigandę“, – prisimena J. Coale‘as.
„Atidaryti tas duris ir priversti juos suprasti, kad „Jūs esate laisvi“, buvo gana sunki akimirka“, – sako jis.
Trumpo pasiuntinys papasakojo, kodėl su Lukašenka išgėrė degtinės
Kalinių paleidimas reiškė, kad JAV ir Baltarusija toliau atsargiai atveria diplomatines duris. Įtempti abiejų šalių santykiai įšalo 2020 m. Tais metais įvyko neskaidriais Vakaruose vadinami Baltarusijos prezidento rinkimai, kilo protestai, o protestuotojai buvo valdomi masiniais areštais.
„Politico“ pastebi, kad paleisti kalinių gal net nebūtų pavykę, jei ne J. Coale‘o pastangos užmegzti draugišką ryšį su Aliaksandru Lukašenka. Anot leidinio, abu jie ilgai pietavo, kėlė degtinės tostus.
„Išgėriau du stikliukus, neapsivėmiau, bet trečio nepadariau“, – sako J. Coale‘as.
J. Coale‘o nuotykiai Baltarusijoje prasidėjo nuo Valstybės departamento skambučio balandžio pabaigoje su specialiu prašymu. Jam buvo pasiūlyta vykti į Minską ir susitikti su A. Lukašenka. Jis sutiko.
78-erių J. Coale‘as yra patyręs teisininkas. Su D. Trumpu jis susipažino maždaug prieš 20 metų per savo žmoną Gretą Van Susteren, buvusią „Fox News“ laidų vedėją, kuri ne kartą ėmė interviu iš D. Trumpo.
Praėjus kelioms dienoms po pokalbio, J. Coale‘as ir saujelė JAV diplomatų kirto sieną iš Lietuvos į Baltarusiją. Jie sustojo užmiesčio kelyje, kad pasikeistų savo automobilių diplomatinius numerius ir neatkreiptų į save dėmesio.
Jie atvyko į A. Lukašenkos rezidenciją Minsko centre.
„Ji tokia didelė, kad Tomas Brady negalėtų mesti perdavimo iš vieno vestibiulio galo į kitą“, – pasakoja jis.
Pietų metu čia J. Coale‘ui buvo pavesta susipažinti su A. Lukašenka.
„Jie liepė man jį sužavėti. Kad su juo pasišnekučiuočiau, taip ir padariau“, – prisimena jis.
A. Lukašenka J. Coale‘ui pasirodė protingas ir sumanus, atrodė, kad jis tikrai nori geresnių santykių su JAV.
Kažkuriuo metu buvo atnešta degtinė ir prasidėjo tostai. Baltarusijos prezidentas pasakė tostą už D. Trumpą. Valstybės departamento pareigūnas paliepė J. Coale‘ui atsakyti tuo pačiu, kaip įprasta regione. J. Coale‘as pasekė jo pavyzdžiu ir pasakė savo tostą A. Lukašenkai, o netrukus pradėjo nerimauti dėl savo skrandžio.
Po pietų buvo daugiau tostų, ir nors apie politiką buvo kalbama mažai, abu vyrai susipažino vienas su kitu. Užsimezgė santykiai.
Po kelių valandų amerikiečių delegacija gavo tai, ko buvo atvykusi.
Pabrėžia asmeninio ryšio svarbą
Šis epizodas įrodo, kad užsienio politika kartais būna įgyvendinama asmeniškai. Pasiuntiniai suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su prezidentu ir apeiti Valstybės departamento biurokratiją. Be to, jie gali laisvai sakyti ir daryti tai, ko tradiciniai JAV diplomatai negalėtų.
„Lengviau kalbėtis akis į akį su prezidento dešiniąja ranka“, – sakp Karnegio tarptautinės taikos fondo nereziduojantis mokslininkas Artiomas Šraibmanas.
Tuo tarpu
Nacionalinio saugumo patarėjo arba valstybės sekretoriaus (šiuo metu abiem atvejais – Marco Rubio) išsiuntimas gali būti vertinamas kaip visiškas Baltarusijos lyderio pripažinimas, sako Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo vadovas Franakas Viačorka.
„Bet jei kalbame apie pasiuntinius – pasiuntinio užduotis yra sudaryti sandorius, spręsti krizes“, – sako jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
