„Naujausiose bendrovės „Gallup“ 2024 m. rugpjūtį ir spalį atliktose apklausose, vidutiniškai 52 proc. ukrainiečių norėtų, kad jų šalis kaip galima greičiau susitartų dėl karo pabaigos“, – pranešė „Gallup“.
„Beveik keturi iš 10 ukrainiečių (38 proc.) mano, kad jų šalis turėtų kovoti iki pergalės.“
Palyginimui, 2022 m. už kovą pasisakė 73 proc., už derybas – 22 proc. apklaustųjų. 2023 m. kad karas būtų tęsiamas norėjo 63 proc., o kad jis greičiau baigtųsi – 27 proc. respondentų.
Kad prasidėtų derybos, Rusija reikalauja, jog Ukraina atsisakytų dalies teritorijos ir siekio tapti NATO nare.
Be to, Ukrainoje turėtų įvykti vadinamoji denacifikacija – šiuo terminu Maskva greičiausiai vadina prorusiškos Kyjivo vyriausybės paskyrimą.
Šią savaitę paskelbtais apklausos duomenimis, Ukrainoje mažiau pasitikima ir pačiais Vakarais.
Vos 40 proc. apklaustųjų vis dar palankiai vertina vadovaujantį Jungtinių Valstijų vaidmenį. Tuo tarpu 37 proc. apklausos dalyvių šiuo klausimu yra nusiteikę skeptiškai.
Netrukus po karo pradžios taip manančių buvo atitinkamai 60 proc. ir 16 proc.
Didžioji dalis gyventojų vis dar palankiai vertina Vokietijos vaidmenį – taip nusiteikusių yra 50 proc. (2022 m. – 46 proc., 2023 m. – 53 proc.), tuo tarpu 29 proc. vokiečius smerkia (2022 m. – 35 proc., 2023 m. – 20 proc.).
Nors dauguma apklaustųjų vis dar viliasi įstoti į ES ir NATO, manančių, kad per ateinančius 10 metų šalis taps ES nare sumažėjo nuo 73 proc. iki 61 proc., o NATO nare – nuo 64 proc. iki 51 proc.
Bendrovė „Gallup“ pranešė telefonu apklaususi 1 000 žmonių. Apklausos paklaidos dydis yra 3 proc.
