Šalis, kuri pagal ekonomikos augimą lenkė kitas Europos valstybes, kadaise atsidūrusi didžiausios žemyno finansų krizės epicentre, vėl pasuko priešinga kryptimi ir įvedė 48 valandų darbo savaitę. Ši priemonė, kurią profsąjungos vadina „barbariška“, įsigalioja nuo pirmadienio.
„Tai neturi jokios prasmės, – sakė valstybės tarnautojų profesinės sąjungos „Adedy“ vykdomojo komiteto narys Akis Sotiropoulosas. – Kai beveik visos kitos civilizuotos šalys įveda keturių dienų darbo savaitę, Graikija nusprendžia eiti priešingu keliu“.
Kaltas gyventojų skaičiaus mažėjimas ir darbuotojų trūkumas
Premjero Kyriakoso Mitsotakio verslui palanki vyriausybė teigia, kad ši iniciatyva buvo būtina dėl dviejų grėsmių – gyventojų skaičiaus mažėjimo ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Prieš paskelbdamas teisės aktą, kuris yra pernai priimto platesnio darbo įstatymų rinkinio dalis, K. Mitsotakis prognozuojamus demografinius pokyčius apibūdino kaip „tiksinčią bombą su laikrodžiu“. Apskaičiuota, kad nuo 2009 m. pabaigos, kai prasidėjo beveik dešimtmetį trukusi skolų krizė, emigravo apie 500 tūkst. daugiausia jaunų išsilavinusių graikų.
Pareigūnai teigia, kad šešių darbo dienų sistema bus taikoma tik privačioms įmonėms, teikiančioms paslaugas visą parą. Pagal pailgintos darbo savaitės sistemą atrinktų pramonės šakų ir gamybos įmonių darbuotojai galės dirbti papildomai dvi valandas per dieną arba papildomą aštuonių valandų pamainą, o už tai jiems bus mokamas 40 proc. priedas prie dienos darbo užmokesčio.
Centro dešiniųjų vyriausybė teigia, kad pasirinkus bet kurį iš šių variantų bus išspręsta darbuotojų, kuriems nemokama už viršvalandžius, problema, taip pat bus sprendžiama plačiai paplitusi nedeklaruoto darbo problema.
„Šio teisės akto branduolys yra palankus darbuotojams, jis labai orientuotas į ekonomikos augimą, – sakė K. Mitsotakis prieš Graikijos parlamentui patvirtinant įstatymą. – Be to, jis suderina Graikiją su likusia Europa“.
Kenčia darbuotojų teisės
Tačiau reakcija buvo arši. Kritikai teigia, kad šalyje, kurioje beveik nėra darbo vietų tikrinimo tradicijų, ši reforma galiausiai reiškia penkių darbo dienų savaitės mirties nuosprendį, ypač dėl to, kad ji leidžia darbdaviams diktuoti, ar reikalinga šeštoji darbo diena.
Oponentai, kurie jau išėjo į gatves protestuoti, mano, kad reforma mažina teisinę apsaugą ir vardan lankstumo mažina seniai įtvirtintas darbuotojų teises.
„Iš tikrųjų ją priėmė vyriausybė, ideologiškai įsipareigojusi siekti vis didesnio kapitalo pelno, – sakė Akis Sotiropoulosas. – Didesnis našumas susijęs su geresnėmis darbo sąlygomis, geresne [darbuotojų] gyvenimo kokybe, o tai, kaip dabar žinome, susiję su trumpesnėmis, o ne ilgesnėmis darbo valandomis“.
Jis sakė, kad ši priemonė tapo įmanoma iš dalies dėl to, kad profesinių sąjungų galia taip pat sumažėjo, nes skolų prislėgti Atėnai, mainais už gelbėjimo fondus per šalies finansų krizę, ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Profsąjungos jau seniai teigia, kad dėl viršvalandžių darbdaviai gali stabdyti daugiau darbuotojų samdymą.
Dirbti skatinami net pensininkai
Bandomosios keturių dienų savaitės programos ne kartą parodė, kad padidėjo produktyvumas, o mokslininkai tai aiškina geresniu susikaupimu. Belgija 2022 m. priėmė įstatymą, kuriuo darbuotojams suteikė teisinę teisę darbo savaitę išdėstyti ne penkiomis, o keturiomis dienomis, o bandomosios programos įgyvendintos tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Japonija, Pietų Afrika ir Kanada.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, graikai ir taip dirba ilgiausiai Europoje – vidutiniškai 41 valandą per savaitę, nors apklausos taip pat parodė, kad jiems mokama daug mažiau. Kairioji opozicija ne kartą smerkė „bulgariškus atlyginimus Didžiosios Britanijos kainų šalyje“.
Į diskusiją įsitraukė ir pensininkai, kurie pagal teisės aktus taip pat buvo skatinami dirbti.
„Vyriausybė iš esmės sako: „Eik ir dirbk ilgiau, mes užmerksime akis, net jei esi pensininkas“, – sakė Grigoris Kalomoiris, vadovaujantis mokytojų pensininkų profesinei sąjungai (Pesek).
„Vyriausybė žino, kad dauguma graikų, kurių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 900 eurų, gali išgyventi tik iki 20 mėnesio dienos. Ši naujausia barbariška priemonė neišspręs esminės darbo jėgos trūkumo problemos ir daugelis mūsų mano, kad ji labai neteisinga jaunų bedarbių graikų, kurie gali niekada neturėti darbo, atžvilgiu“, – sako G. Kalomoiris.
