„Politico“ kalbintas vienas iš dabartinių valstybės vadovų, generolas Mohamedas Hamdanas Dagalo tvirtino, kad „ES ir JAV neturi pasirinkimo, tik palaikyti dabartinę valdžią, jeigu nori išvengti pabėgėlių krizės. Jis taip pat pažymėjo, kad Sudano sienas saugo kariuomenė, kurią Vakarai kritikuoja dėl eilinio šalyje surengto perversmo.
„Dėl savo įsipareigojimų tarptautinei bendruomenei ir prieš įstatymą, mes laikome tuos žmones kartu, – aiškino generolas. – Jeigu Sudanas atvertų sieną, didelė bėda ištiktų pasaulį“.
Kiek anksčiau panašia retorika pasižymėjo Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, taip pat aiškinęs, kad Baltarusija saugo ES nuo migrantų antplūdžio, o kai sulaukė ES ir JAV sankcijų – ėmėsi aktyvių veiksmų, kad pasienyje kiltų migracijos krizė.
Šių metų spalį kariuomenės vadovybė perėmė valdžios kontrolę Sudane, o civiliui premjerui Abdallai Hamdokui skyrė namų areštą.
Tiesa, praėjusią savaitę A. Hamdokui pavyko atgauti savo postą, kariuomenei ir vyriausybei sutarus dėl tolimesnių veiksmų – tačiau šis veiksmas nepadėjo įgyti Vakarų šalių pasitikėjimo, o ir demokratinių judėjimų protestų šalyje taip pat nesustabdė.
Šios pastabos vaidina didėjantį tarptautinės bendruomenės atsargumą pabėgėlių atžvilgiu. Pastaraisiais metais ES nemėgsta priimti daug migrantų, nesugebėdama susitarti, kaip juos paskirstyti visame bloke. Ir JAV dramatiškai sumažino metinį pabėgėlių priėmimą valdant Trumpo administracijai, o vėliau šiais metais jį padidino.
Mainais į pripažinimą siūlo „stabilumą“
Šios generolo remarkos iš esmės atitinka pastarųjų metų nuotaikas. 2014-2015 m. panašią retoriką naudojo Turkijos prezidentas R. Erdoganas, kurio šalis susidūrė su milžinišku migrantų iš Sirijos ir kitų Artimųjų Rytų šalių kiekiu. Tuomet ES pavyko susitarti su Turkija dėl finansinės pagalbos skyrimo.
2021-aisiais dešimtys tūkstančių migrantų lėktuvais suskrido į Baltarusiją, kurios autoritarinis prezidentas leido jiems pasinaudoti savo valstybės siena nelegaliai patekti į ES. Europos Sąjungos šalys griežtai pasmerkė tokią prekybą žmonėmis ir naudojimąsi žmonėmis savo politinių tikslų įgyvendinimui. JAV taip pat susiduria su išaugusiu migrantų iš Pietų Amerikos šalių antplūdžiu.
M. Dagalo aiškino, kad jo žinutėje yra perspėjimas Europai ir JAV atsisakyti savo „įtarinėjimų dėl jo paties ar perversmui vadovavusio generolo Abdelo Fattaho al-Burhano atžvilgiu“. Dabartinį režimą Sudane, kaip ir Minsko atveju, jis vadina „stabilumo užtikrinimu“. Jungtinių Tautų duomenimis, Sudane glaudžiasi daugiau nei milijonas pabėgėlių iš kitų šalių, beveik 7 mln. pačių sudaniečių neteko nuolatinės gyvenamosios vietos ar buvo priversti ją palikti.
Pats generolas M. Dagalo tarptautinėje bendruomenėje yra įtariamas nusikaltimais žmonijai, karo nusikaltimais. Savo kaltę jis neigia ir aiškina, kad tapo „fake news“ kampanijos auka.
Maža to, Vakarų šalys skeptiškai vertina ir Sudano kariuomenės ketinimus dėl įsitvirtinimo valdžioje. Perversmo metu buvo žadama, kad tai laikinas žingsnis, o stabilizavus situaciją bus pasitraukta iš politikos. Tačiau kol kas kariuomenė Sudane vis dar kontroliuoja situaciją ir nėra panašu, kad kažkas pasikeis artimiausiu metu.
Grandioziniai planai
ES ir JAV griežtai pasmerkė Sudane įvykdytą kariuomenės perversmą. JAV ir Pasaulio bankas greitai sustabdė savo finansinę paramą šaliai, o ES pagrasino pasekti šiuo pavyzdžiu. Neseniai ES vyriausiojo atstovo Afrikos Kyšulyje atstovas „Politico“ pasakojo, kad blokas savo nepasitenkinimą M. Dagalo vystoma politika išreiškė tiesiogiai.
„ES keletą kartų dvišališkai bendradarbiavo su Dagalu, deklaruodama savo paramą Sudano žmonėms, reikalaujantiems civilinės vyriausybės“, – sakė atstovas.
Reaguodamas į tai, M. Dagalo pradėjo savo „reklaminę kampaniją“, kurios tikslas – sumažinti tarptautinės bendruomenės spaudimą.
Generolo deklaruojami planai – grandioziniai. Jis ne tik kalba apie „leidimą surengti rinkimus 2023-iaisiais“, o neseniai įvykdytą perversmą vadina „tik korekciniais veiksmais“, bet ir norėtų įtraukti Sudano kariuomenę į taikdariškas misijas visame regione.
„Sudano kariuomenė galėtų padėti užbaigti konfliktus kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Libija, Etiopija, Pietų Sudanas ar Eritrėja“, – aiškino jis.
„Jie yra mūsų kaimynai, mes suprantame vienas kitą, todėl galėtume prisidėti prie sprendimo, – įsitikinęs generolas. – Mes galime suvaidinti didelį vaidmenį sprendžiant konfliktus aplink Sudaną, nes Sudanas yra (regiono) centre“.
Tuo pačiu jis abejojo tarptautinės bendruomenės galimybėmis išspręsti problemas regione be Sudano pagalbos.
Generolo verslo ryšiai
Be savo karinės veiklos M. Dagalo, dar žinomas kaip „Hemedti“, įtariamas užsiimantis ir didelio masto verslo projektais. „Reuters“ dar 2019-aisiais atliko tyrimą ir nustatė, kad Hemedti šeimai priklausanti bendrovė į Dubajų skraidino milijonų vertės aukso lydinius. M. Dagalo atstovai neigė jo ryšius su bendrove.
Dar vienas panašumas su Baltarusijos diktatoriumi A. Lukašenka – Sudane lygiai taip pat vyksta demokratiniai protestai, o žmonės reiškia nepasitenkinimą kariuomenės kišimusi į valdžios darbus.
Vietos aktyvistai skelbia, kad kariuomenė žiauriai malšina protesto akcijas – jų metu buvo nušauta 10 žmonių.
Tradiciškai visiems režimams, M. Dagalo žadėjo pravesti „tikrą tyrimą“ dėl smurto protrūkių, bet neigė kariuomenės ryšį su jais ir apkaltino „trečiąsias šalis“.
Atvirkščiai, jo teigimu, 2019-aisiais (tuomet buvo nuverstas ilgametis diktatorius Omaras al-Bashiras) kariuomenė stojo į žmonių pusę: „Mes apsaugojome taikius protestuotojus, kitaip milijonai žmonių būtų išžudyti“.
Su tuo nesutinka nevyriausybinių organizacijų atstovai, rašoma „Politico“. Jų teigimu, kariuomenė yra atsakinga už smurto protrūkius Sudane, ypač išsiplėtojusius pastaraisiais metais.
Vakarams dabartinė situacija Sudane darosi tik dar labiau komplikuota. Dabartinė civilių vyriausybė sudarė „valdžių pasidalijimo“ sutartį su kariuomene, o demokratiškai nusiteikę protestuotojai nepalieka gatvių. Šalyje faktiškai neliko politinių jėgų, į kurias būtų galima atsiremti, siekiant stabilizuoti padėtį.
