Nors kai kurie X kartos atstovai (gimę 1961–1981 m.) ir kūdikių bumo kartos atstovai (gimę 1946–1964 m.) įsigijo žemės Mokošicoje prieš Kroatijos nepriklausomybės karą 1990-aisiais arba netrukus po jo, kai nekilnojamojo turto kainos buvo palyginti nedidelės, tūkstantmečio kartos atstovai (gimę 1981–1996 m.) iš esmės buvo išstumti, skelbia portalas „Business Insider“.
Be to, atsižvelgiant į kalvotą ir uolėtą Mokošicos reljefą, plėsti nekilnojamojo turto objektus horizontaliai yra sudėtinga. Kraštovaizdis reiškia, kad trūksta įperkamos žemės, kurią būtų galima įsigyti ir statyti.
Gyvena tėvų namuose
Kai 2017 m. iš Rumunijos kilęs 37-erių Bogdanas Dascalescu su žmona kroate Diana Marlais persikėlė į Mokošicą, pirkti būstą Dubrovnike nebuvo finansinių galimybių.
Vietoj to jie persikėlė į žmonos tėvų namą, kuris jau buvo išplėstas, kad jame galėtų apsigyventi kiti šeimos nariai. Dviejų miegamųjų ir dviejų aukštų namas virto keturių aukštų namu.
Tokiuose namuose Kroatijoje kiekviename aukšte dažnai būna rakinamos durys, o atskiras erdves viduje jungia vidiniai arba išoriniai laiptai.
Kroatijos nekilnojamojo turto eksperto teigimu, tokio išplanavimo populiarumą lemia kaina.
„Papildomo namo aukšto įrengimas šiuo metu yra labiausiai įperkamas variantas jaunoms šeimoms“, – „Business Insider“ sakė Kroatijos ekonomikos rūmų Nekilnojamojo turto verslo asociacijos narys Filipas Brkanas.
Kroatijoje, kur vidutinė statybos kaina yra apie 1385 eurai už kvadratinį metrą, tokiu būdu papildomai pristatyti 100 kvadratinių metrų gali kainuoti apie 139 tūkst. eurų – gerokai pigiau nei pirkti naują namą.
Tęsiasi skaudi būsto krizė
F. Brkanas sakė, kad tai, kas vyksta Mokošicoje, vyksta ir visos Kroatijos priemiesčiuose, o tai rodo tebesitęsiančią būsto krizę, kai „jauni žmonės praktiškai neturi kur gyventi“.
Eurostatas pažymi, kad būsto kainos Kroatijoje pastarąjį dešimtmetį nuolat kilo, o praėjusiais metais jų metinis augimas buvo didžiausias tarp 27 valstybių narių.
Galbūt dėl to daugelis Kroatijos tūkstantmečio karots jaunuolių, sulaukę trisdešimties metų – aukščiausio vidutinio amžiaus Europoje – yra įstrigę savo tėvų namuose.
„Dubrovnike itin aukštos ne tik nekilnojamojo turto įsigijimo, bet ir nuomos kainos, – sakė Brkanas. – Jauni žmonės neturi realios alternatyvos“.
Papildomi aukštai ne visada skirti vaikams
Dubrovniko senamiestyje, įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, galioja griežtos apsaugos taisyklės, pagal kurias „negalima statyti į šonus, negalima statyti į viršų, kad būtų ketvirtas aukštas“, – sako 43 metų gidas ir visą gyvenimą Dubrovnike gyvenantis Ivanas Vukovičius.
Tačiau laisvesnės Mokošicos planavimo taisyklės reiškia, kad sprendimas pridėti aukštus išlieka populiarus. Tačiau vis dar esama apribojimų, trukdančių plėsti šeimos namus priemiesčiuose, „Business Insider“ sakė Zagrebo universiteto fizinio planavimo profesorius Nenadas Lipovacas.
Jis sakė, kad namų savininkai turi laikytis vietos potvarkių, gauti statybos leidimus ir dažnai atsižvelgti į aukščio apribojimus.
N. Lipovacas taip pat pažymėjo, kad plokšti stogai, geležiniai strypai ir išsibarsčiusios plytos ne visada reiškia planus apgyvendinti papildomus šeimos narius, tai gali būti susiję su finansiniais apribojimais arba statybų pertraukomis, kurios dažnos vasaros mėnesiais.
Atsižvelgdami į pelningą trumpalaikės nuomos potencialą, Kroatijos namų savininkai taip pat gali statyti apartamentus ant stogų turistams, kad gautų papildomų pajamų, pridūrė jis.
Tačiau net jei palikti plokščius stogus norima siekiant išplėsti nekilnojamojo turto objektus, kad juose galėtų gyventi jaunesni šeimos nariai, N. Lipovacas sakė, kad nėra garantijos, jog tūkstantmečio kartos būsimi gyventojai to norės arba, kad apskritai papildomi aukštai kada nors bus pastatyti.
Pasak jo, plokšti stogai gali tapti nuolatiniu bruožu, o namai gali likti „amžinai nebaigti statyti“.
