Anot jo, V. Putinui „turi rūpėti ne tik tai, kas vyksta mūšio lauke Ukrainoje, bet ir tai, kas vyksta namuose ir tarptautiniu mastu.“
W. Burnsas atkreipė dėmesį į tai, kad, nepaisant vasario mėnesį Kinijos duoto pažado dėl „draugystės be ribų“, Pekinas atsisakė suteikti karinę paramą, kurios prašė V. Putinas, ir „kontroliavo savo entuziazmą dėl Rusijos vykdomo karo“.
Dėl didėjančių iššūkių, su kuriais susiduria Rusija, V. Putinui lieka mažiau galimybių, todėl jis gali būti dar pavojingesnis, mano CŽV vadovas.
„Įspraustas į kampą Putinas, Putinas, kuris jaučia, kad yra priremtas prie sienos, gali būti gana pavojingas ir neatsargus“, – sako W. Burnsas.
Pastarosiomis savaitėmis ukrainiečiai vykdo sėkmingą kontrpuolimą šalies pietuose ir rytuose. Tuo pačiu metu V. Putinas paskelbė apie keturių Ukrainos regionų – Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko – aneksiją.
Rugsėjo pabaigoje Rusija paskelbė dalinę mobilizaciją, o V. Putinas pagrasino branduolinio ginklo panaudojimu.
Praėjusią savaitę atsargos generolas, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Rusija imsis panaudoti taktinius branduolinius ginklus, nes tai būtų V. Putino ir jo aplinkos savižudybė.
