„Tai aiški žinia režimui, kad mes toliau drauge dirbame prieš žmogaus teisių pažeidimus, prieš savivalę“, – Briuselyje duodama interviu naujienų agentūrai APF sakė S. Cichanouskaja.
Pasak jos, „sankcijos stipresnės, kai yra vieningos“.
S. Cichanouskaja išreiškė viltį, jog beprecedentis asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašas, į kurį, be kitų, įtraukti gynybos ir transporto ministrai, milicijos vadovai, yra prokurorų, teisėjų ir universitetų rektorių, „reiškia, kad sankcijos paveiks režimą ir jis turės siekti dialogo su pilietine visuomene“.
Vienas prioritetų yra pasiekti, kad A. Lukašenkos administracija paleistų „maždaug tris tūkstančius“ politinių kalinių, tarp jų S. Cichanouskajos vyrą Siarhejų Cichanouskį, pagrindinį opozicijos kandidatą į Baltarusijos prezidentus, suimtą likus trims mėnesiams iki pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų.
S. Cichanouskaja rinkimuose dalyvavo vietoje savo vyro ir pareiškė užtikrintai juos laimėjusi. Tačiau rinkimų nugalėtoju pasiskelbus A. Lukašenkai, šalį geležiniu kumščiu valdančiam nuo 1994 metų, S. Cichanouskaja buvo priversta pasitraukti į užsienį. Šiuo metu ji gyvena Lietuvoje.
„Žinoma, ilgiuosi savo vyro. Žinoma, jis yra svarbiausias žmogus man ir mano vaikams... Bet yra tūkstančiai, taip pat turintys žmonas, vyrus, laukiantys jų. Visi turi teisę būti paleisti“, – sakė ji.
A. Lukašenkos valdymui labai svarbi Rusijos parama. Tačiau S. Cichanouskaja sakė mananti, jog net prezidentas Vladimiras Putinas „supranta, kad padėtį Baltarusijoje reikia išspręsti.“
Paklausta, ar tai galėtų būti sunku padaryti, ar Baltarusija galėtų nueiti Venesuelos, kur nepaisydamas sankcijų ir šalies skurdo valdžios įsikibęs kitas tarptautinės bendrijos izoliuojamas ir V. Putino remiamas lyderis, keliu, S. Cichanouskaja paprieštaravo tokiai galimybei.
„Negalime lyginti savo situacijos su padėtimi Ukrainoje, Venesueloje ar kokioje nors kitoje šalyje; kiekvienas turi savo kelią į permainas“, – sakė ji.
