• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Čekijos prezidentas, buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kada Rusijos pradėtas karas Ukrainoje galėtų baigtis.

Čekijos prezidentas, buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kada Rusijos pradėtas karas Ukrainoje galėtų baigtis.

REKLAMA

Kaip rašo UNIAN, P. Pavelas mano, kad karas Ukrainoje tęsis tol, kol bus įrodyta abiems pusėms, kad karinėmis priemonėmis politinių tikslų pasiekti nėra įmanoma.

„Tai gali įvykti ir šiais metais, taip pat tai gali nutikti kitąmet arba po daugelio metų“, – svarstė jis.

Tiesa, buves NATO generolas neatmeta, kad Rusijos pradėta karinė invazija Ukrainoje gali pereiti iš aktyvios fazės į įšaldyto konflikto etapą, kuris, jo manymu, „galėtų tęstis ne vienerius metus“.

„Aš visgi manau, kad po kelerių metų abi pusės supras, kad žengti tolyn neįmanoma, tad prasidės derybos.

Pasaulio galingosios valstybės – ne tik JAV, bet ir Kinija – turėtų prie to labai prisidėti. Ir politiniu, ekonominiu bei diplomatiniu būdu pastūmėti abi valstybes pradėti derybas“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
REKLAMA

P. Pavelas taip pat užsimena, kad Europos Sąjunga (ES) yra didelė ekonominė bei politinė jėga. Nepaisant to, jo teigimu, ES negali padaryti įtakos viena – tam reikia kitų demokratinių valstybių vieningumo, JAV pagalbos.

REKLAMA

ES diplomatijos vadovas J. Borrellis: puolimas Kursko srityje – skaudus smūgis V. Putinui

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos puolimas Kursko srityje sudavė „skaudų smūgį“ Vladimiro Putino karo naratyvui, ir paragino panaikinti apribojimus Kyjivui naudoti Vakarų ginklus Rusijos teritorijoje.

Po pokalbio su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, rašydamas socialiniame tinkle „X“, J. Borrellis pavadino Kursko srities puolimą „skaudžiu smūgiu Rusijos prezidento Putino naratyvui“.

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat pasisakė už tai, kad „pagal tarptautinę teisę būtų panaikinti apribojimai naudoti pajėgumus prieš Rusijos kariuomenę, dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą“.

ES užsienio politikos vadovas teigė, kad toks pokytis „sustiprintų Ukrainos savigyną, nes Rusija nebetektų priedangos savo išpuoliams“, be to, būtų išsaugotos gyvybės ir paspartintos pastangos sudaryti taiką.

J. Borrellis sakė, kad šis klausimas bus įtrauktas į diskusijų darbotvarkę rugpjūčio 29–30 dienomis Briuselyje vyksiančiuose ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimuose, kuriuose dalyvaus ir D. Kuleba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė šalims partnerėms apie būtinybę leisti naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje, kad būtų sustabdytas rusų veržimasis į Rytų Ukrainą.

Po dvejų su puse metų Rusijos karo Ukrainoje Kyjivas perėmė iniciatyvą ir rugpjūčio 6-ąją pasiuntė karius į vakarinę Kursko sritį.

Ukraina teigia užėmusi dešimtis regiono gyvenviečių, o Rusija sako, kad daugiau kaip 120 tūkst. civilių gyventojų turėjo bėgti iš šio regiono.

Tačiau kovų epicentras išlieka Rytų Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį – pastarosiomis dienomis užėmė kelias gyvenvietes.

 

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų