Kaip neseniai „The Hippocratic Post“ paaiškino Londono Karalienės Marijos universiteto virusologijos ir bakteriologijos profesorius emeritas Johnas Oxfordas: „Tai ne tik tai, kas yra seilėse. Šunys pusę savo gyvenimo praleidžia įkišę nosį į bjauriausius kampus arba slankiodami prie kitų šunų išmatų, todėl jų snukiai pilni įvairiausių bakterijų, virusų ir mikrobų“.
Bet ar tai gali sukelti kokių nors problemų?
Moteris iš Jungtinės Karalystės atsakymą į šį klausimą sužinojo nemaloniuoju būdu. Užsikrėtusi infekcija nuo savo italų kurto seilių, ji kelioms savaitėms atsidūrė intensyvios terapijos skyriuje dėl daugybės organų nepakankamumo.
Jos vadinamoji „mirties lyžtelėjimo“ istorija nugulė neseniai paskelbtoje Britų medicinos žurnalo atvejo ataskaitoje. Viskas prasidėjo tada, kai ji, telefonu kalbėdama su giminaičiu, pastebėjo, kad jos kalba labai neaiški. Todėl ji nusprendė išsikviesti greitąją pagalbą. Atvykus greitosios pagalbos medikams, ji buvo rasta susmukusi fotelyje, praradusi sąmonę. Pasiekus ligoninę ji atgavo sąmonę ir jos būklė pagerėjo. Moteris nepranešė apie jokius kitus simptomus, išskyrus stiprų galvos skausmą, jaustą naktį prieš tai.
Tačiau po keturių dienų jos būklė vėl pablogėjo ir ją pradėjo kamuoti galvos skausmas, viduriavimas, aukšta temperatūra. Moteris jautėsi sumišusi, jai sutriko inkstų veikla. Jos kepenų funkcija susilpnėjo, prasidėjo kvėpavimo sutrikimas. Moteris buvo perkelta į intensyviosios terapijos skyrių, kai paaiškėjo, kad ji kenčia nuo sunkaus sepsio – kraujo užkrėtimo.
Kraujo tyrimu identifikuota infekcija, kurią sukėlė Capnocytophaga canimorsus bakterijos. Nors ir reta, ši bakterija randama kačių ir šunų burnoje. Tačiau ant moters nebuvo matyti nei įkandimų, nei įdrėskimų, todėl gydytojai mano, kad užkrato perdavimas įvyko italų kurtui palaižius savo šeimininkę.
Verta paminėti, kad moteriai buvo virš septyniasdešimt metų, tačiau ji neturėjo imuninės sistemos sutrikimų. Moteris turėjo praleisti dvi savaites intensyviosios terapijos skyriuje, kol infekcija buvo išgydyta antibiotikais.
„Visoje Jungtinėje Karalystėje buvo pranešta tik apie 13 atvejų, ir spėju, kad panašus skaičius yra ir JAV, – „CBS News“ sakė „Penn Vet“ mikrobiologijos docentė Shelley Rankin. – Gindama visus pūkuotus žmonių draugus, turiu pasakyti, kad tai yra normali šunų burnos flora.“
Dr. Bruce'as Farberis, Šiaurės kranto universitetinės ligoninės infekcinių ligų vadovas, pridūrė: „Tikrai nemalonu pranešti žmonėms, kad jie gali užsikrėsti liga, jei juos palaižys ar pabučiuos šuo.“
Taigi, nors verta turėti omeny, kad jūsų šuns burnoje gali slypėti nemalonūs dalykai, vargu, ar šuniuko bučinys visada yra mirties nuosprendis.
