Britų kariuomenės ekspertų manymu, žemą tokios koncepcijos efektyvumą lemia tai, kad Rusija jau išnaudojo didžiąją raketų dalį prieš taktinius taikinius. Maža to, materialinis ir psichologinis efektai nuo kritinės infrastruktūros atakų yra mažesni, negu tuo atveju, jei jie būtų vykdomi plataus masto puolimo pradžioje.
Tuo metu Ukrainos kariuomenės operatyvinės grupės „Pietūs“ atstovė Natalija Humeniuk mano, kad Rusijos pajėgos bando faktiškai kasdieniais pranešimais apie galimą puolimą raketomis taikyti spaudimą ukrainiečiams: „ Tai beprotiškas psichologinis spaudimas sukurtos energetinės krizės akivaizdoje, kuomet žmonės yra įsitempę ir ieško patogios akimirkos išreikšti nepasitenkinimą“, – aiškino ji.
Dėl tos pačios priežasties gruodžio 1-ąją pasisakė ir Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. Jo teigimu, ukrainiečiai turėtų nustoti gyventi baimėje, laukiant eilinio Rusijos raketų smūgio, o pasitikėti valstybe, kuri perspės prieš atsirandant grėsmei.
