J. Borrellis nurodė Kinijos diplomatijos vadovui Wang Yi pasakęs, kad „mūsų santykiuose mums tai būtų raudona linija“
„Jis man pasakė, kad jie neketina to daryti, kad jie neplanuoja to daryti. Tačiau mes išliksime budrūs“, – sakė ES diplomatijos vadovas.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad Kinija dabar „svarsto galimybę suteikti [Maskvai] paramą mirtina“ ginkluote, nuo „šaudmenų iki pačių ginklų“.
Tačiau Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.
„Jungtinės Valstijos, o ne Kinija, be perstojo siunčia ginklus į mūšio lauką“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas.
27 narių Europos Sąjunga tvirtai remia Ukrainą nuo pat Maskvos invazijos pradžios prieš beveik metus ir teikia Kyjivui milijardų eurų vertės karinę bei finansinę paramą.
Didelė tarptautinės bendrijos dalis nerimauja dėl vis glaudesnių Pekino ir Maskvos ryšių, taip pat dėl Kinijos atsisakymo tiesiai pasmerkti Kremliaus agresiją Ukrainoje.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas įspėjo, kad jei Kinija tikrai pradės tiekti ginklus Rusijai, tai „tikrai turės pasekmių“.
„Mums taip pat reikia visomis priemonėmis spausti ir įspėti Kiniją, kad tarptautinė bendrija su tuo niekaip nesutiks“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.
Nors ES įspėjo Pekiną, ji taip pat svarsto planus spartinti savo gamybą ir Kyjivui labai reikalingų šaudmenų tiekimą.
„Padarysime visa, ką galime, – sakė J. Borrellis. – Tai skubiausias reikalas; jei mums tai nepavyks, tuomet karo rezultatui tikrai iškils pavojus.“
Estija yra pateikusi pasiūlymą ES šalims drauge už 4 mlrd. eurų nupirkti milijoną 155 mm kalibro sviedinių Ukrainai.
Apskaičiuota, kad Ukraina kiekvieną mėnesį sunaudoja tūkstančiais šaudmenų daugiau, nei ES gynybos industrija šiuo metu yra pajėgi pagaminti.
Kinija JAV teiginius vadina melagingais
Pekinas pirmadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų teiginius, kad Kinija svarsto galimybę apginkluoti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, ir pavadino juos melagingais.
„Nepriimame Jungtinių Valstijų badymo pirštu į Kinijos ir Rusijos santykius, jau nekalbant apie prievartą ir spaudimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas eilinėje spaudos konferencijoje ir apkaltino Vašingtoną „melagingos informacijos skleidimu“.
„Jungtinės Valstijos, o ne Kinija, be perstojo siunčia ginklus į mūšio lauką“, – sakė Wang Wenbinas, paklaustas apie JAV teiginius.
„Raginame Jungtines Valstijas nuoširdžiai apmąstyti savo veiksmus ir labiau stengtis sušvelninti padėtį, skatinti taiką ir dialogą, nustoti kaltinti ir skleisti melagingą informaciją“, – pareiškė jis.
„Kinijos kryptį Ukrainos klausimu galima apibendrinti viena fraze – raginimas siekti taikos ir skatinti dialogą“, – tvirtino URM atstovas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pareiškė, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai jos kare prieš Ukrainą, ir perspėjo Pekiną, kad bet koks tiekimas „sukels rimtų problemų“.
„Dabar, remdamiesi turima informacija, nerimaujame, kad jie svarsto galimybę suteikti mirtiną paramą“, – CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Blinkenas.
Paklaustas, ką reikštų „mirtina parama“, jis atsakė, kad „viską – nuo šaudmenų iki pačių ginklų“
Panašius komentarus jis pakartojo keliuose interviu Vokietijoje, kur šeštadienį dalyvavo Miuncheno saugumo konferencijoje ir susitiko su kolega iš Kinijos Wang Yi.
Tokie A. Blinkeno kaltinimai nuskambėjo abiejų galybių santykiams dar labiau pašlijus po to, kai Vašingtonas numušė, jo teigimu, Kinijos šnipinėjimo balioną.
Tvyrant susirūpinimui, kad Kinija, nepaisydama karo, stiprina ryšius su Rusija, Wang Yi patikino, kad Pekinas atlieka konstruktyvų vaidmenį ir tvirtai stovi dialogo pusėje.
Ginčas dėl baliono
Jungtinės Valstijos ne kartą įspėjo Kiniją neremti Rusijos dėl jos karo Ukrainoje, trunkančio jau beveik metus.
Sekmadienį vienoje televizijos ABC laidoje A. Blinkenas sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas dar praėjusių metų kovą perspėjo Kinijos lyderį Xi Jinpingą nesiųsti ginklų Rusijai.
Nuo to laiko „Kinija stengėsi neperžengti šios ribos, be kita ko, susilaikydama nuo mirtinų ginklų sistemų, skirtų naudoti mūšio lauke, pardavimo“, teigia su šiuo klausimu susipažinęs šaltinis iš JAV administracijos.
Miunchene A. Blinkenas ir Wang Yi surėmė ietis dėl to, kad JAV virš savo oro erdvės numušė Kinijos balioną.
Per jų susitikimą A. Blinkenas „tiesiogiai kalbėjo apie nepriimtiną JAV suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimą (Kinijai) dideliame aukštyje JAV teritorinėje oro erdvėje paleidus stebėjimo balioną“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
Jis taip pat perspėjo Wang Yi „dėl pasekmių ir padarinių, jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai arba sistemiškai padės apeiti sankcijas“, sakė N. Price'as.
Savo ruožtu Wang Yi sakė A. Blinkenui, kad jų šalių santykiams pakenkė tai, kaip Vašingtonas reagavo į balioną, kurį Kinija ne kartą apibūdino kaip nuo kurso nukrypusį civilinį orlaivį, skirtą meteorologiniams tyrimams.
Wang Yi „aiškiai išdėstė oficialią Kinijos poziciją dėl vadinamojo dirižablio incidento“ ir „paragino JAV pusę pakeisti kursą, pripažinti ir atitaisyti žalą, kurią Kinijos ir JAV santykiams padarė perteklinis jėgos panaudojimas“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Šeštadienį kalbėdamas Miunchene vykusiame pasaulio lyderių susitikime diplomatas pasmerkė JAV reakciją į balioną kaip „isterišką ir absurdišką“.
