Apie tai skelbia leidinys „Bloomberg“.
Pranešama, kad iki vasaros pabaigos Ukraina iš Vakarų partnerių tikisi gauti 6 lėktuvus, o iki metų pabaigos – dar 20.
Pasak leidinio, šis naikintuvų skaičius yra gerokai mažesnis, nei tikėjosi Kyjivas.
Susidūrė su problemomis
Anot leidinio šaltinių, susipažinusių su šiuo klausimu, sprendimui išsiųsti karo lėktuvus (daug dėmesio sukėlęs šios savaitės NATO viršūnių susitikimo Vašingtone klausimas) trukdė vėlavimai, klausimai dėl atsarginių dalių bei kalbos barjeras tarp Ukrainos pilotų ir užsienio instruktorių. Sąjungininkai taip pat nerimauja, kad Ukraina neturi pakankamai kilimo ir tūpimo takų, o tie, kuriuos ji turi, yra pažeidžiami Rusijos atakų.
Anot vieno iš šaltinių, Ukraina gali paleisti nuo 15 iki 24 reaktyvinių lėktuvų, o tai gerokai mažesnis skaičius, nei prašė Kyjivas – jis tikėjosi 300 naikintuvų. Kitas „Bloomberg“ šaltinis teigė, kad Kyjivas šią vasarą tikisi gauti šešis F-16, o iki metų pabaigos – iki 20 naikintuvų.
Iššūkiai buvo tokie dideli, kad sukėlė abejonių, ar išmintinga išsiųsti lėktuvus į Ukrainą. Per kelis mėnesius nuo tada, kai pilotai pradėjo mokymus, mūšio laukas pasikeitė – abi pusės pasitiki pigiais bepiločiais orlaiviais, o Rusija sustiprino savo oro gynybą.
„Žmonės neturėtų tikėtis stebuklų“ iš F-16, sakė Naujojo Amerikos saugumo centro vyresnysis specialistas Jimas Townsendas. Kalbant apie pažeidžiamumą jis teigė, kad „tie aerodromai bus gražūs, sultingi taikiniai, o rusai jau pataikė į kai kuriuos iš jų“.
Trys pagrindiniai sąjungininkus kamuojantys klausimai
Aukštas NATO pareigūnas, kalbėjęs su „Bloomberg“, išvardijo tris pagrindines sąjungininkus slegiančias problemas. Pirma, lėktuvai turi būti perkonfigūruoti atsižvelgiant į jų užduotį, pavyzdžiui, žvalgybinę ar kovinę. Antra, Ukraina neturi daug ilgų, kokybiškų kilimo ir tūpimo takų, reikalingų F-16, arba priedangų, apsaugančių lėktuvus nuo Rusijos puolimo.
Trečia, lėktuvų palaikymo logistika yra sudėtinga – nuo atsarginių dalių poreikio iki techninės priežiūros poreikių. Kitas NATO pareigūnas pažymėjo, kad Ukraina per kelis mėnesius bando pasiekti tai, kas paprastai trunka nuo trejų iki ketverių metų.
F-16 gamintojos atstovas elektroniniu paštu atsakė į klausimus, kad „mes ir toliau palaikome JAV vyriausybės atsaką į konfliktą Ukrainoje“, nekomentuodamas, kaip bus atliekamas orlaivių aptarnavimas.
Vyriausiasis JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas ketvirtadienį sakė, kad lėktuvų perdavimas vyksta ir kad jie Ukrainoje pradės užduotis iki vasaros. Danija ir Nyderlandai tiekia lėktuvus, Belgija ir Norvegija taip pat pažadėjo juos. J. Sullivanas pridūrė, kad tikimasi, kad F-16 artimiausiu metu apgins fronto linijos pajėgas ir padės atkovoti teritorijos. Daugiau informacijos jis pateikti atsisakė.
Sąjungininkai taip pat atsižvelgė ir į artėjančius prezidento rinkimus JAV, kurių metu valstybės vairą gali perimti Donaldas Trumpas. Taip jie siekė užtikrinti, kad Ukraina toliau galėtų naudotis lėktuvais, jei JAV nutrauktų paramą.
Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl NATO imasi platesnio vaidmens koordinuodama dovanotą įrangą ir mokymus. Apie 700 žmonių bus atsakingi įvairiose vietose, įskaitant Lenkiją, Slovakiją, Rumuniją, kur bus vykdomi F-16 mokymai.
Pasiekti šį tašką prireikė daugiau nei metų. Joe Bidenas nustojo prieštarauti F-16 naikintuvų perdavimui 2023 metų gegužę. Netrukus po to prasidėjo Ukrainos pilotų mokymai, tačiau analitikai įrodinėjo, kad administracija vilkino orlaivių pristatymą – iš dalies baimindamasi, kad tai išprovokuos Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.