E. Macronas praėjusią vasarą prarado daugumą parlamente po nesėkmingų pirmalaikių rinkimų. Kelis mėnesius jis sprendė vidaus krizes.
Tačiau ketvirtadienį, kai jis dalyvaus susitikime su Europos Sąjungos lyderiais, atsiranda proga E. Macronui perjungti pavarą ir suburti sąjungininkus, pasirengusius remti Kyjivą.
Vis dėlto dėl šios iniciatyvos E. Macronas taip pat gali susidurti su D. Trumpu.
Macrono bandymai
JAV prezidentas paliaubas pristato kaip būdą užmegzti naują verslo ir politinį bendradarbiavimą su Rusija. Savo ruožtu Vladimiras Putinas antradienį per pokalbį su D. Trumpu pareikalavo visiškai sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, o tai priverstų E. Macroną faktiškai atsisakyti bandymų sutelkti paramą Kyjivui.
Antradienį vienas aukšto rango pareigūnas leidiniui sakė, kad Europos valstybės jokiu būdu nesutiks vykdyti V. Putino sąlygų.
Prancūzijos vyriausybės atstovė Sophie Primas trečiadienį sakė, kad tos sąlygos yra „nerealios“, o E. Macronas kasdien kalbasi su D. Trumpu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ieškodamas kelio į priekį.
Trečiadienį per vaizdo brifingą su žurnalistais suskambo V. Zelenskio telefonas.
„Emanueli, atsiprašau, paskambinsiu vėliau“, – pasakė jis.
V. Zelenskis kitą savaitę planuoja vykti į Prancūziją aptarti galimo užsienio taikdarių dislokavimo Ukrainoje. Kol kas reikia „parengti bendrą viziją“, sakė jis žurnalistams.
D. Trumpui pastarosiomis savaitėmis vis sparčiau reikalaujant greitų paliaubų, E. Macronas priėmė daugiau kaip 30 šalių kariuomenių vadus ir pagrindinių Europos karinių galybių gynybos ministrus. Kartu su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu jis telkia 37 šalis, rengiančias karinę paramą Kyjivui, kai bus pasiektos paliaubos.
„Pasauliniai reikalai grąžino E. Macronui pasitikėjimą“, – sako politikos ekspertė Melody Mock-Gruet.
Pagal Macrono-Starmerio iniciatyvą Europos kariuomenės, dalyvaujant Tautų Sandraugos ir Azijos šalims, skirs lėšų, karių, orlaivių ar karinių laivų, kad padėtų apsaugoti Ukrainą nuo tolesnių Kremliaus išpuolių. Nors ne visos Ukrainos sąjungininkės pritaria šiai iniciatyvai, iš pastarųjų susitikimų matyti, kad ši idėja įgauna vis didesnį pagreitį.
Tuo pat metu Europos šalys bando iš esmės pakeisti savo karinius pajėgumus, kad nepriklausomai nuo JAV galėtų įtikinamai atgrasyti Rusiją nuo būsimos agresijos. Europos sąjungininkai baiminasi, kad Ukrainai gali būti primestas neteisingas ir nestabilus taikos susitarimas, kuris suteiktų V. Putinui galimybę atkurti savo kariuomenę kitam puolimui.
E. Macronas pradėjo diskusijas su ES sąjungininkais dėl Prancūzijos branduolinio arsenalo apsaugos pratęsimo ir antradienį Berlyne susitiko su kadenciją baigiančiu Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu bei jo įpėdiniu Friedrichu Merzu, kad suderintų savo pozicijas prieš ketvirtadienio derybas.
Laukia susidūrimas su Trumpu
Europos lyderiams stengiantis sekti Baltųjų rūmų mintis ir parengti savo atsaką, E. Macronas dėl ilgamečių santykių su D. Trumpu atlieka svarbų vaidmenį. Po anksčiau šį mėnesį įvykusio ES aukščiausiojo lygio susitikimo Prancūzijos prezidentas, kuris D. Trumpą pažįsta nuo jo pirmosios kadencijos, daugiau nei pusvalandį kalbėjosi su savo kolega iš JAV.
E. Macronas mano, kad D. Trumpas vertina asmeninius ryšius, sako šaltiniai. Prancūzijos prezidentas sakė padėjėjams, kad nors D. Trumpas nėra geras klausytojas, tačiau jei rasi tinkamą argumentą, gali atkreipti jo dėmesį. Taip E. Macronas savotiškai tampa atskaitos tašku.
Tačiau E. Macrono pastangos sutvirtinti santykius su Baltaisiais rūmais susiduria su rimtomis kliūtimis. Vienas Prancūzijos įstatymų leidėjas iš centro kairės opozicijos šį mėnesį pareiškė, kad JAV turėtų grąžinti Laisvės statulą, nes šalis nebeturi bendrų vertybių.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt atsakė, kad prancūzai turėtų būti dėkingi JAV, jog nekalba vokiškai.
Kalbant apie kietąją galią, JAV jau kartą nutraukė ginklų ir karinės žvalgybos tiekimą Kyjivui, kai praėjusį mėnesį Ovaliajame kabinete įvyko D. Trumpo ir V. Zelenskio ginčas.
Bet kokiomis aplinkybėmis Europos karių dislokavimas Ukrainoje keltų rimtą riziką, sako šaltiniai. Taip pat neaišku, kaip Prancūzija sumokės už didesnius įsipareigojimus Ukrainai. E. Macronas atmetė galimybę didinti mokesčius, o finansų ministras Ericas Lombardas tvirtino, kad šalis negali sau leisti didinti skolinimosi.
Nuo pat atėjimo į valdžią 2017 m. E. Macronas ragino smarkiai išplėsti Europos karinius pajėgumus. Tačiau daugelį metų Prancūzijos prezidentui nepavyko sutelkti partnerių imtis veiksmų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
