Tai pirmas A. Blinkeno vizitas Turkijoje nuo tada, kai Izraelis pradėjo karą su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“, keršydamas už spalio 7 dieną jos įvykdytą išpuolį. Vizitas vyksta tuo metu, kai Turkijos visuomenėje ir prezidentūroje verda pyktis dėl Izraelio ir Vakarų.
Sekmadienį policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išsklaidytų šimtus protestuotojų, kurie likus kelioms valandoms iki JAV valstybės sekretoriaus atvykimo surengė protestą prie oro pajėgų bazės pietryčių Turkijoje.
Pirmadienį prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas keliauja po atokią Turkijos šiaurės rytinę dalį, tokiu būdu, kaip manoma, ignoruodamas Vašingtono vyriausiąjį diplomatą.
Ankaroje vykusiose uždarose A. Blinkeno derybose su turkų užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu būtų iškilę daug problemų net ir be Izraelio nepaliaujamo bombardavimo bei sausumos kampanijos siekiant sunaikinti „Hamas“.
„Hamas“ valdoma Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per daugiau nei keturias savaites trunkantį karą Gazos Ruože žuvo beveik 10 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.
Izraelio operacija buvo pradėta po to, kai „Hamas“ žydų valstybėje nužudė daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 240 įkaitų. Tai daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis prieš Izraelį per visą jo istoriją.
Izraelio ir „Hamas“ karas gali smarkiai paveikti Vašingtono santykius su Turkija – NATO nare, vykdančia tvirtą užsienio politiką ir dalyvaujančia Artimųjų Rytų konfliktų sprendimuose.
Dvejopi standartai?
Vašingtonas siekia, kad Turkijos parlamentas pagaliau ratifikuotų įstrigusią Švedijos paraišką įstoti į JAV vadovaujamą NATO.
Jungtinės Valstijos taip pat sugriežtino sankcijas Turkijos asmenims ir bendrovėms, kurios, kaip įtariama, padeda Rusijai išvengti sankcijų ir importuoti prekes, naudojamas jos kare su Ukraina.
Ankara taip pat nerimauja, kad JAV Kongresas stabdo Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno remiamo susitarimo dėl Turkijos karinių oro pajėgų modernizavimo dešimtimis amerikietiškų naikintuvų F-16 patvirtinimą.
Be to, Turkijai jau seniai kyla abejonių dėl JAV paramos kurdų pajėgoms Sirijoje, vadovaujančioms kovai su grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) džihadistais. Ankara šias kurdų pajėgas laiko uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojų atšaka.
Ankara suintensyvino oro antskrydžius prieš ginkluotas kurdų grupuotes Sirijoje ir Irake, siekdama atkeršyti už spalį Turkijos sostinėje įvykdytą išpuolį, dėl kurio kaltinama PKK ir per kurį žuvo du užpuolikai.
A. Blinkeno vizitas Turkijoje surengtas jam tęsiant kelionę po Artimuosius Rytus. Jos metu jis taip pat lankėsi Izraelio okupuotame Vakarų Krante ir surengė derybas su Palestinos autonomijos prezidentu Mahmudu Abbasu.
JAV valstybės sekretorius sulaukė daugybės arabų šalių raginimų paremti humanitarinių paliaubų įvedimą Gazos Ruože.
Izraelio teigimu, jis sutiktų su humanitarine pertrauka, jei „Hamas“ paleistų įkaitus.
A. Blinkenas remia Izraelio poziciją, tačiau taip pat bandė įtikinti regiono šalis, kad Vašingtonas sutelks dėmesį į humanitarinių problemų sprendimą.
Sekmadienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija, kaip nepriklausomos palestiniečių valstybės rėmėja, turi nedelsdama užkirsti kelią smurtui.
Prezidentas pažymėjo, jog Ankara šiuo metu veda derybas su sąjungininkais regione, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas humanitarinės pagalbos srautas į Gazos Ruožą.
Bet jis nutraukė ryšius su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir protestuodamas atšaukė Ankaros ambasadorių Izraelyje.
R. T. Erdoganas taip pat apkaltino Vakarus dvejopų standartų taikymu ir sakė, kad Vakarai praranda moralinį autoritetą.
„Tie, kas liejo krokodilo ašaras dėl Ukrainos ir Rusijos kare nužudytų civilių, dabar ramiai stebi, kaip žudomi tūkstančiai nekaltų vaikų“, – praėjusį mėnesį sakė jis.
