Verslo grupės teigia, kad šis sprendimas gali turėti neigiamą poveikį Japonijos, kaip didžiausios užsienio investuotojos Jungtinėse Valstijose, pozicijai. Sprendimas buvo priimtas tokiu metu, kai Vašingtonas siekia glaudesnių ryšių su Tokijumi, kad būtų galima rimčiau pasipriešinti Kinijai.
Likus dviem savaitėms iki išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, kai A. Blinkeną greičiausiai pakeis Marco Rubio, JAV vyriausiasis diplomatas pažymėjo, kad jo pirmoji kelionė 2021 metais, praėjus eiti šias pareigas, taip pat buvo į Japoniją.
Šie vizitai rodo „ne tik tai, kokią svarbą Jungtinės Valstijos teikia mūsų aljansui“, susitikęs su užsienio reikalų ministru Takeshi Iwaya sakė A. Blinkenas.
„Manau, kad ši sąjunga yra stipresnė nei kada nors anksčiau“, – pažymėjo A. Blinkenas.
Kalbėdamas apie būtinybę koordinuoti veiksmus po to, kai Šiaurės Korėja pirmadienį paleido raketą, A. Blinkenas, kuris tuo metu buvo Pietų Korėjoje, sakė: „Nors šiuo metu vyksta politinės permainos, pasaulis nesustoja.“
A. Blinkenas taip pat paminėjo ekonominių ryšių tvirtumą, tačiau tiesiogiai neužsiminė apie praėjusią savaitę priimtą J. Bideno sprendimą blokuoti 14,9 mlrd. JAV dolerių (14,47 mlrd. eurų) vertės plieno korporacijos „US Steel“ pardavimą Japonijos bendrovei „Nippon Steel“ motyvuojant nacionalinio saugumo sumetimais.
Reaguodamos į tai, abi bendrovės pirmadienį pateikė ieškinį dėl J. Bideno administracijos „neteisėto kišimosi“ į sandorį.
„Esame įsitikinę, kad ieškinyje bus atskleisti faktai, aiškiai pažeidžiantys konstituciją ir įstatymus, todėl manau, kad turime galimybę laimėti“, – antradienį sakė „Nippon Steel“ pirmininkas Eiji Hashimoto (Eidžis Hašimotas).
Sausio 20 dieną pareigas pradėsiantis eiti D. Trumpas „nori, kad gamyba vėl taptų stipri ir praturtintų gamybos darbuotojų gyvenimą bei ateitį“, pridūrė E. Hashimoto.
„Tai visiškai atitinka tai, ką darome“, – pabrėžė jis.
„Sukėlė susirūpinimą“
„Nippon Steel“ yra pareiškusi, kad šis sandoris – gelbėjimosi ratas JAV kompanijai, tačiau oponentai perspėjo, kad japonų savininkai sumažins darbo vietų skaičių.
J. Bidenas kelis mėnesius kritikavo šį susitarimą, tačiau atidėliojo žingsnį, galintį pakenkti ryšiams su Japonija.
Japonija ir Jungtinės Valstijos yra viena kitos didžiausios užsienio investuotojos. 2023-aisiais Japonijos įmonės Jungtinėse Valstijose investavo beveik 800 mlrd. dolerių (787 mlrd. eurų).
Savo ieškinyje kompanijos teigia, kad J. Bidenas užblokavo sandorį vien dėl politinių priežasčių, ignoruodamas teisinės valstybės principą ir siekdamas darbuotojų profesinių sąjungų palankumo.
A. Blinkenas antradienį pusryčiavo garsiame žuvų turguje, o vėliau turi susitikti su Japonijos ministru pirmininku Shigeru Ishiba (Šigeru Išiba). Šis pirmadienį paragino JAV aiškiai paaiškinti, kodėl minimas sandoris kelia susirūpinimą nacionaliniu saugumu.
Sh. Ishiba teigė, kad J. Bideno sprendimas sukėlė Japonijos pramonės sektoriaus susirūpinimą dėl būsimų Japonijos investicijų didžiausioje pasaulio ekonomikoje.
Vadovaujant D. Trumpui protekcionizmas greičiausiai sustiprės. Pirmos savo kadencijos prezidento poste metu D. Trumpas pasitraukė iš besiformuojančio Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos pakto ir pažadėjo taikyti muitus JAV pramonei apsaugoti.
A. Blinkenas lankėsi Seule siekdamas išsaugoti trišalį bendradarbiavimą su Japonija ir Pietų Korėja.
Konservatyvusis Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas (Jun Sukjolas) siekė mažinti istorijos įvykių keliamą įtampą tarp jo šalies ir Japonijos, tačiau jo įgaliojimai buvo sustabdyti po to, kai jis praėjusį mėnesį pribloškė pasaulį nesėkmingai pabandęs paskelbti karo padėtį.
„Kiekviena iš mūsų šalių yra strategiškai suinteresuota ne tik palaikyti šį trišalį bendradarbiavimą, bet ir plėtoti jį ateinančiais metais“, – žurnalistams Seule sakė A. Blinkenas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
