Dabartinis ligos protrūkis, susijęs su H5N1 viruso atmaina, prasidėjo 2020 m. ir sukėlė dešimtis milijonų naminių ir laukinių paukščių žūties atvejų visame pasaulyje, skelbia portalas „IFL Science“.
Naujausi pokyčiai
Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau pranešama apie žinduolių užsikrėtimo atvejus – karvių, ožkų, kačių ir net poliarinio lokio bei delfinų organizmuose buvo nustatytas paukščių gripo virusas. Buvo pranešta, kad Teksase žmogus užsikrėtė virusu po kontakto su pieniniais galvijais, kurie, kaip manoma, buvo užsikrėtę. Tai buvo tik antrasis asmuo, kurio H5N1 paukščių gripo testas JAV buvo teigiamas.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, devyniose JAV valstijose buvo pranešta apie pieninių galvijų ligos protrūkius, o pieno tyrimai dėl H5N1 viruso fragmentų buvo teigiami. Naujausias istorijos posūkis – JAV vyriausybė paskelbė, kad devyniose valstijose tiria maltą jautieną, ar joje nėra viruso pėdsakų.
Taigi, kiek stipriai turėtume nerimauti?
Kaip plinta paukščių gripas?
Paukščių gripo atmaina H5N1 plinta per seiles, nosies išskyras ir išmatas – bjauru, žinoma, bet kaip jis pateko į žinduolių organizmą, nėra visiškai aišku.
„Nežinome, kaip virusas iš paukščių persiduoda žinduoliams, – neseniai duotame interviu „News Bureau“ gyvybės mokslų redaktorei Dianai Yates sakė daktaras Jamesas Lowe‘as, Ilinojaus universiteto veterinarinės klinikinės medicinos profesorius. – Teorija yra tokia, kad užsikrėtusios karvės turėjo sąlytį su užsikrėtusiais paukščiais ir jų išmatomis. Tai labiausiai tikėtinas paaiškinimas“.
Ir tai turėtų šiek tiek nuraminti: „Daugeliu atvejų pasaulyje žinduoliai užsikrečia nuo užsikrėtusių nugaišusių paukščių, todėl tolesnio plitimo rizika yra minimali“, – sausio mėnesį Mokslo žiniasklaidos centrui sakė Edinburgo universiteto veterinarinės epidemiologijos ir duomenų mokslo profesorius Rowlandas Kao.
Kaip jis veikia skirtingas rūšis?
Pasak J. Lowe‘o, H5N1 virusas tai daro sąveikaudamas su ląstelių paviršiuje esančiais sialo rūgšties (SA) receptoriais.
„Šie receptoriai gali būti labiau paplitę skirtingose skirtingų gyvūnų grupių kūno dalyse“, – pridūrė Jamesas Lowe‘as.
Profesorius sako: „Jūrų žinduolių ir kai kurių mėsėdžių žinduolių virusas nukeliauja į smegenis, kur prisijungia prie SA receptorių ir sukelia pavojingą ligą. Žmonių organizme pažeistų receptorių daugiausia yra plaučių gilumoje. Štai kodėl H5N1 infekcija žmonėms kartais sukelia plaučių uždegimą“.
Kiek turėtume nerimauti?
Skamba bauginančiai, tačiau, pasak ekspertų, turėtume vengti panikos. CDC teigia, kad „šiuo metu pavojus visuomenės sveikatai yra nedidelis“, nors ir toliau atidžiai stebės situaciją.
Nors pažeidžiamiems žmonėms gali pasireikšti sunkesni simptomai, J. Lowe‘as ramina, kad daugumai sveiką imuninę sistemą turinčių žmonių „užsikrėtimas H5N1 virusu gali būti susijęs su lengvais kvėpavimo takų sutrikimais, konjunktyvitu, virškinamojo trakto sutrikimais arba iš viso nesukelti jokių simptomų“.
„Iki šiol žmonių mirtingumas nuo paukščių gripo infekcijos yra labai mažas“, – teigia J. Lowe‘as.
Taip pat dar nėra įrodymų, kad H5N1 plinta tarp žmonių, o tai džiugina.
Vienas dalykas, kai virusas užkrečia naują rūšį, o visai kitas – kai jis plinta, kaip Mokslo žiniasklaidos centrui sakė MRC ir Glazgo universiteto Virusų tyrimų centro daktaras Edas Hutchinsonas.
„Svarbu tai, kad yra skirtumas tarp pavienių naujos rūšies užkrėtimų ir viruso, kuris veiksmingai plinta toje rūšyje. Kad paukščių gripas taptų visų žinduolių virusu, reikia daugybės pokyčių, o šiuo metu nėra jokių požymių, kad šis H5N1 virusas iš paukščiams pavojingo viruso būtų tapęs tokiu, kuris gali lengvai plisti bet kurios rūšies žinduolių organizme“, – sako E. Hutchinsonas.
Kalbant apie tai, ar šis virusas gali virsti pandemija, J. Lowe‘as sako, kad „šiuo metu nėra jokių požymių, kad taip atsitiks“.
Gegužės 1 d. FDA paskelbė atnaujintus nacionalinio komercinio pieno mėginių ėmimo tyrimo rezultatus, kurie „dar kartą patvirtina mūsų vertinimą, kad komercinis pieno tiekimas yra saugus“. Juose taip pat teigiama, kad „pasterizavimas veiksmingai nukenksmina [labai patogenišką paukščių gripą] HPAI“, preliminariais tyrimais neaptikta jokio „gyvo, užkrečiamo viruso“, o pieno miltelių ir mišinių kūdikiams mėginiuose neaptikta viruso ar viruso fragmentų.
Kokių atsargumo priemonių galime imtis?
Jau dedamos pastangos sukurti vakcinas ir gydymo priemones, tačiau kol kas CDC rekomenduoja vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais, taip pat su kitais gyvūnais, kurie gali būti užsikrėtę, ypač tais, kurie atrodo sergantys arba nugaišę.
Dirbantys su galimai užsikrėtusiais galvijais turėtų būti ypač atsargūs ir vengti neapsaugoto tiesioginio fizinio kontakto ar artimo sąlyčio su galvijais ir su jais susijusiomis medžiagomis.
Taip pat gali būti naudinga pasiskiepyti nuo sezoninio gripo.
„Yra tam tikrų įrodymų, kad žmonių sąlytis su kitais gripo virusais ar gripo vakcinomis leidžia suaugusiųjų imuninei sistemai geriau atpažinti grėsmę, todėl gali būti tam tikra kryžminė apsauga“, – aiškino J. Lowe‘as.
