Penktadienį, likus vos kiek daugiau nei dviem savaitėms iki JAV prezidento rinkimų, jis susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, o vėliau dalyvaus keturšalėse derybose su juo, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu.
Ši vos parą truksianti kelionė suteikia J. Bidenui galimybę nuraminti Vakarų sąjungininkus, kurie nervingai stebi besirutuliojančią situaciją prieš lapkričio 5 dieną įvyksiančius rinkimus dėl galimo Donaldo Trumpo, prieštaraujančio didelei JAV paramai Ukrainai, sugrįžimo.
Tikimasi, kad lyderiai aptars Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlytą pergalės planą, taip pat Izraelio karą prieš „Hamas“ Gazos Ruožą ir „Hezbollah“ Libane.
Dar skrisdamas „Air Force One“ lėktuvu J. Bidenas sveikino Izraelio įvykdytą „Hamas“ lyderio Yahya Sinwaro nužudymą, sakydamas, kad tai pašalino vieną pagrindinių kliūčių paliauboms ir susitarimui dėl įkaitų.
Jis teigė, kad pasveikins Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, bet taip pat aptars, kaip užtikrinti įkaitų išlaisvinimą ir „kartą ir visiems laikams užbaigti šį karą“.
Baltieji rūmai teigė, kad ši kelionė „dar labiau sustiprins glaudų Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, kaip sąjungininkių ir draugių, ryšį ir koordinuos veiksmus, susijusius su geopolitiniais prioritetais, įskaitant Ukrainos gynybą nuo Rusijos agresijos ir įvykius Artimuosiuose Rytuose“.
Parama Ukrainai
Savo kadenciją bebaigiantis 81 metų J. Bidenas į Vokietiją turėjo atvykti praėjusią savaitę, su keturių dienų valstybiniu vizitu, kurio metu turėjo įvykti svarbus Ramšteino formato Ukrainos sąjungininkų gynybos susitikimas. Pastarajame turėjo dalyvauti ir V. Zelenskis.
Atšaukęs šią kelionę, kad galėtų koordinuoti atsaką į uragano „Milton“ padarinius, J. Bidenas vis dėlto stengėsi surengti savo baigiamąją kelionę į Vokietiją, kurios darbotvarkė buvo sutalpinta į vienos dienos vizitą.
J. Bidenas taip pat norėjo padėkoti O. Scholzui už tai, kad jis, pasak JAV pareigūnų, šiais metais padėjo sudaryti susitarimą su Rusija dėl apsikeitimo kaliniais, pagal kurį buvo išlaisvintas amerikiečių reporteris Evanas Gershkovichas.
Nuo 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku J. Bidenas turi pradėti vizitą susitikimu su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, kuris jam turi įteikti aukščiausią Vokietijos apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių.
F.-W. Steinmeierio biuras teigė, kad taip bus įvertinti J. Bideno „nuopelnai Vokietijos ir Amerikos draugystei ir transatlantiniam aljansui (...) ypač Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje“.
Tradiciškai tvirti JAV ir Vokietijos santykiai susilpnėjo D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu, o O. Scholzas ketvirtadienį parlamentui sakė, kad J. Bidenas prižiūrėjo „neįtikėtiną bendradarbiavimo pagerėjimą“.
Ketvirtadienį į Briuselį nuvykęs V. Zelenskis sąjungininkams pristatė savo „pergalės planą“ ir sakė, kad „Ukraina yra pasirengusi tikrajai diplomatijai, bet tam turime būti stiprūs“.
Į V. Zelenskio planą įtrauktas prašymas nedelsiant pakviesti Kyjivą prisijungti prie NATO ir panaikinti Vakarų sąjungininkų apribojimus naudoti tolimojo nuotolio ginklus.
Prieš J. Bideno vizitą vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šiuo metu nėra sutarimo dėl NATO kvietimo.
Tačiau pareigūnas atkreipė dėmesį į liepą vykusį Aljanso viršūnių susitikimą, kuriame valstybės narės „patvirtino, kad Ukraina eina negrįžtamu keliu į narystę“.
Nepaisant pastarojo meto Rusijos laimėjimų mūšio lauke, JAV pareigūnas teigė, kad „laikas iš tikrųjų yra Ukrainos pusėje“, ir pažadėjo, kad „mes palaikysime Ukrainą ir suteiksime jai viską, ko reikia, kad ji nugalėtų“.
Nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos Ukrainai daugiausiai karinės pagalbos suteikė Jungtinės Valstijos, po jų – Vokietija.
B. Netanyahu rūstybė
Tikimasi, kad per J. Bideno susitikimus Berlyne taip pat bus aptarta suirutė Artimuosiuose Rytuose, kur nuo praėjusių metų spalio 7 dienos Izraelis kovoja su „Hamas“ ir šios grupuotės sąjungininkėmis, įskaitant didesnės eskalacijos su Iranu riziką.
Izraelis išplėtė savo karinių operacijų akiratį į Libaną, suduodamas masinius smūgius „Hamas“ sąjungininkės „Hezbollah“ tvirtovėms, o rugsėjo 30 dieną pasiuntė į kaimyninę šalį sausumos pajėgas.
Pastarosiomis dienomis JAV pareigūnai spaudė Izraelį spręsti tai, ką Vašingtonas vadina baisia humanitarine padėtimi Gazos Ruože, kurio didžioji dalis buvo nuniokota Izraelio puolimo.
E. Macronas žengė dar toliau ir užsitraukė B. Netanyahu rūstybę ragindamas sustabdyti ginklų tiekimą Izraeliui.
„Air Force One“ lėktuve J. Bidenas sakė, kad „dabar Gazos Ruože atsirado galimybė sukurti „kitą dieną“ be „Hamas“ valdžios ir pasiekti politinį susitarimą, kuris užtikrintų geresnę ateitį ir izraeliečiams, ir palestiniečiams“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
