Jis patikino, kad Baltieji rūmai yra labai gerai informuoti apie potencialias grėsmes ir kitus su Rusijos invazija į Ukrainą susijusius padarinius.
Prieš išvykdamas iš Varšuvos trečiadienį J. Bidenas surengs derybas su Bukarešto devyneto – NATO rytinės dalies valstybių, susibūrusių reaguojant į 2014 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino Ukrainoje įvykdytą Krymo aneksiją, – lyderiais.
Užsitęsus karui Ukrainoje, Bukarešto devyneto šalių nerimas nemažėja. Daugelis nerimauja, kad jei V. Putinui pasiseks Ukrainoje, jo kitu taikiniu gali tapti kiekviena iš šių valstybių.
Aljansui priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
„Kai Rusija įsiveržė, buvo išbandyta ne tik Ukraina. Visas pasaulis patyrė amžių išbandymą“, – sakė J. Bidenas, antradienį kalbėdamas gausiai miniai, susirinkusiai prie Varšuvos karališkosios pilies.
„Buvo išbandoma Europa. Buvo išbandoma Amerika. Buvo išbandoma NATO. Buvo išbandomos visos demokratijos“, – pridūrė jis.
J. Bidenas antradienį Varšuvoje susitiko su proeuropietiška Moldovos prezidente Maia Sandu, kuri praėjusią savaitę pareiškė, kad Maskva, pasitelkusi išorės diversantus, rengia sąmokslą nuversti jos šalies vyriausybę.
Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusi, viena skurdžiausių Europos šalių, istoriškai susijusi su Rusija, nori prisijungti prie 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos. JAV prezidentas savo pastabose pritarė Moldovos siekiui.
„Didžiuojuosi galėdamas palaikyti jus ir laisvę mylinčius Moldovos žmones“, – antradienį kreipdamasis į M. Sandu ir jos tautą sakė J. Bidenas.
Nuo tada, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į Ukrainą, buvusi sovietinė respublika Moldova, kurioje gyvena apie 2,6 mln. žmonių, siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų partnerėmis. Praėjusių metų birželį, tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, jai buvo suteiktas ES kandidatės statusas.
M. Sandu praėjusią savaitę apkaltino Rusiją rengiant sąmokslą „nuversti konstitucinę santvarką“. Ji pasisakė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis atskleidė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą. Vėliau šiuos teiginius patvirtino Moldovos žvalgybos pareigūnai.
J. Bideno kalba apie karą Ukrainoje nuskambėjo kitą dieną po to, kai jis netikėtai apsilankė Kyjive, taip išreikšdamas solidarumą su karo nuniokota šalimi.
Kreipimesi buvo akcentuojamas Europos vaidmuo padedant Ukrainai atremti tebesitęsiančią Maskvos invaziją, o taip pat išreikštas aštriai suformuluotas perspėjimas V. Putinui, kad JAV nesitaikstys su Kremliaus pergalės scenarijumi.
Praėjusiais metais Baltieji rūmai kelias rytinio Aljanso sparno šalis, įskaitant Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją, gyrė už pastangas remiant Ukrainą ginklais, suteikiant ekonominę pagalbą bei priimant ukrainiečių pabėgėlius.
Savo ruožtu J. Bidenas ypatingą dėmesį skyrė Lenkijos pastangoms. Ši šalis yra priėmusi apie 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių ir yra įsipareigojusi Kyjivui suteikti 3,8 mlrd. dolerių (3,55 mlrd. eurų) vertės karinę ir ekonominę pagalbą.
„Tiesa yra tokia: Jungtinėms Valstijoms reikia Lenkijos ir NATO tiek pat, kiek NATO reikia Jungtinių Valstijų“, – per derybas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) sakė J. Bidenas.
