Apie tai ji kalbėjo leidinio paklausta apie Maskvos derybas su Ukraina.
„Būtų klaidinga manyti, kad nėra jokių kontaktų ir pokalbių su Rusija. Kaip žinote, tiek Federalinis kancleris, tiek kiti ES politikai kartkartėmis tiesiogiai bendrauja su prezidentu Putinu. Be abejo, palaikomi ryšiai ir kitais lygmenimis. Būtų klaidinga manyti, kad šioje srityje vyrauja tyla“, – cituojama ji.
Anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Christianas Wagneris DW pabrėžė, kad „Ukraina turėtų nuspręsti, kokiomis sąlygomis, kada ir kaip ji ves galimas derybas“ dėl karo nutraukimo.
Kartu jis pažymėjo, kad Vokietijos užsienio reikalų ministerijos požiūriu, „iš Rusijos negauta jokių įtikinamų pasiūlymų dėl derybų“, tad Rusija neatrodo pasirengusi deryboms.
„Tai parodė ir pastarosiomis dienomis įvykdyti gana žiaurūs bombardavimai. Taigi šie Rusijos veiksmai sudaro labai aiškų vaizdą“, – cituojamas Ch. Wagneris.
Pernai metų pabaigoje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Kremliaus kalbos apie taikos derybas su Ukraina yra tik dūmų uždanga, juose nėra nieko rimto.
„Niekas neturėtų patikėti Rusijos dūmų uždanga, kai, viena vertus, ji kalba apie atvirumą deryboms, o kita vertus, spaudžia mygtuką, siųsdama daugiau raketų, daugiau Irano bepiločių lėktuvų ir daugiau Rusijos karių prieš Ukrainą.
Rusijai, kaip jau sakiau, derybos yra tik dūmų uždanga. Nematome nė vieno rimtumo požymio“, – CNN pabrėžė D. Kuleba.
Anot jo, derybos su Rusija įmanomos tik tuomet, kai Rusija išves visus savo karius iš Ukrainos.
Kiek anksčiau Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužinas pareiškė, šiuo metu pagrindinis tikslas – atkovoti visas rusų okupuotas teritorijas, o sėsti prie derybų stalo būtų galima tik vienu atveju.
„Ukrainos kariuomenė nepriims jokių derybų, susitarimų ar kompromisų. Vienintelė galimybė deryboms – po to, kai Rusija atsitrauks iš okupuotų [Ukrainos] teritorijų“, – kalbėjo V. Zalužnas.
Rusija jau ne kartą teigė, kad Ukraina neva atsisako derėtis su Rusija.
