Kai vyrui buvo 25-eri, jis gyveno Londone ir bandė tapti komiku. Vyrui sunkiai sekėsi iš to uždirbti pinigus – dėl didelių transporto ir kitų išlaidų jo piniginė tik tuštėjo. Visgi, noras tapti pastebėtu buvo labai stiprus, todėl jis nusprendė imtis kraštutinumo.
Viskas tik tam, kad taptų pastebėtu komiku
Pinigų J. Tothilas bandė užsidirbti įvairiais būdais.
„Iš pradžių savo aistrą finansavau dirbdamas įprastus kasdienius darbus. Kurį laiką dirbau mokykloje. Taip pat dirbau kavos fabrike ir šiek tiek rašiau tekstus“, – sako jis.
Tačiau netrukus vyras turėjo surinkti daugiau pinigų, nes Jungtinėje Karalystėje geriausias būdas būti pastebėtam kaip komikui – vykti į Edinburgo „Fringe“, mėnesį trunkantį menų festivalį Škotijoje. Tai beprotiškai brangus mėnuo, atlikėjams tai kainuoja iki 10 tūkst. svarų sterlingų (11,9 tūkst. eurų) – ir nėra jokios garantijos, kad kada nors tuos pinigus bus galima atgauti.
„Labai norėjau vykti į „Fringe“, bet man beviltiškai sekasi taupyti pinigus. Iš tikrųjų manau, kad jei laimėčiau loterijoje, viską iššvaistyčiau pakeliui į banką, eidamas išsigryninti čekį, nes prisipirkčiau įvairių skanėstų“, – juokauja vyras.
Norėdamas sutaupyti daugiau pinigų, Johnas nusprendė užsiregistruoti į apmokamą medicininį tyrimą. Viskas skamba ganėtinai patraukliai, tad kas galėtų būti ne taip?
Atsakymas į šį klausimą būtų toks: galite užsikrėsti maliarija, kuri sukelia haliucinacijas.
Vyras žinojo, kad gali mirti
Vyras sako, kad tyrimą atliekantys mokslininkai buvo labai malonūs ir labai atvirai pasakojo apie riziką.
„Ne visos maliarijos rūšys žudo, – pasakė Johnui gydytojas. – Bet ta, kuria jus užkrėsime, žudo“.
„Po to, kai man į kraują buvo įšvirkšta maliarijos, man griežtai nurodyta kelis kartus per dieną skambinti jiems telefonu ir pranešti apie visus jausmus ir simptomus, kuriuos patyriau per kelias pastarąsias valandas. Tai buvo tarsi santykiai per atstumą ir iš pradžių jaučiausi visiškai gerai, – prisimena J. Tothilas. – Retkarčiais jie duodavo man atlikti kraujo tyrimą. Jie laukė, kol mano parazitų skaičius pasieks 500. Taip buvo matuojama, kiek maliarijos užkrato yra viename mano kraujo mililitre. Kai pasiekdavo 500, jie duodavo man tablečių ir siųsdavo toliau“.
Keista, bet vyro kraujyje turėjęs būti maliarijos skaičius liko lygus nuliui.
„Manome, kad maliarija pasislėpė jūsų kepenyse“, – pasakė jam gydytojai.
Tada staiga, maždaug po dviejų savaičių, Johnas pradėjo jaustis labai blogai.
„Vienu metu sapnavau keistus, prakaitą mušančius košmarus apie tai, kaip velnias mane tempia į pragarą, nes mano temperatūra kilo, kilo ir kilo. Gydytojai dar kartą ištyrė mano kraują, ir mano kraujyje buvęs parazitų kiekis pasiekė tūkstančius“, – sakė J. Tothilas.
Dėl visko kalta dietinė kola
Tyrime dalyvavę mokslininkai šiek tiek nerimavo, tačiau, pasak Johno, jam buvo tiesiog duotos tabletės. Daktarai patikrino jo būklė, liepė gerti vaistus ir skambinti kasdien. Tačiau tabletės nepadėjo, Johno savijauta vis blogėjo ir gydytojai pradėjo nerimauti.
„Mums reikia stebėti, kaip vartojate šias tabletes, – pasakė jam vienas iš gydytojų. – Šios tabletės visada veikia. Jei čia kažkas negerai, tai rimta“.
Vyras parodė gydytojui, kaip vartoja tabletes, tačiau gydytojas šiek tiek susierzino ir iš karto pastebėjo, kas ne taip.
„Na, aš suprantu, kodėl jos neveikia, – pasakė gydytojas Johnui. – Tu užgeri vaistus dietine kola. Tai neleidžia jiems būti veiksmingiems“.
Pasirodo, dietinė kola buvo per daug rūgšti – ji denatūravo tabletes ir naikino jų gydomąsias savybes.
Johnas sako: „Galiausiai susitarėme, kad daktaras leis man gerti šokoladinį pieną. Po šios akimirkos mano atsigavimas buvo, atvirai kalbant, neįtikėtinai greitas“.
Visgi, pavyko sutaupyti pinigų festivaliui
Vaistai nuo maliarijos pradėjo veikti neįtikėtinai greitai ir po keturių dienų karščiavimo vyras vėl galėjo gyventi normalų gyvenimą.
„Ir štai kokią naktį praleidau, keldamas tostą už savo pasveikimą ir, tiesą sakant, nemirtingumą. Kitą dieną atsibudau su siaubingomis pagiriomis. Man svaigo galva, o aplinkui mėtėsi tuščios „McDonald‘s“ pakuotės ir tūkstantis „Lost Mary“ vienkartinių elektroninių cigarečių. Tuomet pagalvojau: „O Dieve, ar tai maliarija sugrįžta?“ Taip nebuvo. Ačiū Dievui“, – pasakoja J. Tothilas.
„Iš tikrųjų visiems rekomenduočiau klinikinius tyrimus. Buvo akimirkų, kai buvo baisu, bet gydytojai buvo absoliučiai nuostabūs“, – priduria jis.
