Atsižvelgdamos į tai, kad Baltijos šalys turi bendrą sieną su Rusija, prasidėjus Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą, jos ypač rimtai ėmėsi kovos su Rusijos propaganda.
Latvijoje prorusiškos politinės partijos prarado paramą, o visuomenės parama Ukrainai išaugo. Latviai aktyviai aukoja pinigus, organizuoja labdaros renginius ir toliau priima ir remia ukrainiečių pabėgėlius.
Lietuva taip pat aktyviai kovoja su Rusijos propagandos sklaida. Šalies Tautinių mažumų departamentas 2025 m. pirmenybę teikė žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui ir skyrė 405 tūkst. eurų informacinio saugumo projektams.
Kaip ir latviai, lietuviai aktyviai aukoja lėšas dronams Ukrainai – 2025 m. pradžioje visoje šalyje surengtoje lėšų rinkimo akcijoje buvo surinkta daugiau kaip 5 mln. eurų, rašoma „The Insider“.
Tuo tarpu naujausio Estijos gyventojų surašymo duomenimis, etniniai rusai sudaro apie 24 proc. Estijos gyventojų, o 39 proc. šalies gyventojų kalba rusiškai.
Ši rusakalbių bendruomenė jau seniai tapo palanki terpe Kremliaus propagandai, todėl Estijos valdžios institucijos ėmėsi aktyviai kovoti su jos įtaka, panašiai kaip ir kitos Baltijos šalys. Estija daug dėmesio skiria žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skatinimui, o gyventojai ir toliau rengia viešas demonstracijas Ukrainai paremti ir aukoja pinigus.
Latvių požiūris į Rusiją visiškai pasikeitė
Apklausų duomenimis, 78 proc. latvių ir toliau pritaria karinės pagalbos Ukrainai teikimui, o 63,7 proc. mano, kad pagalba Ukrainai tolygi Latvijos apsaugai nuo galimos Rusijos invazijos.
Visuomenės nuomonės tyrimų centro SKDS ataskaitos duomenimis, 2021 m. 48 proc. latvių palankiai vertino Rusiją – po metų šis skaičius sumažėjo iki vos 20 proc.
Bendrovės „Berg Research“ atlikti viešosios nuomonės skaičiavimai rodo, kad dabar du trečdaliai Latvijos gyventojų Rusiją vertina neigiamai.
Žmonių, pasiryžusių palaikyti Ukrainą, kol ji nugalės Rusiją, skaičius padidėjo nuo 57,7 proc. 2023 m. iki 61,7 proc. 2024 m.
66 proc. latvių tvirtai įsitikinę, kad Rusija yra atsakinga už karo pradžią. Be to, beveik pusė gyventojų, 48,2 proc., yra pasirengę iškęsti kylančias kainas, kad padėtų sustabdyti Rusijos invaziją.
Nors šį pokytį labiausiai lėmė pats karas, ekspertai teigia, kad tam įtakos turėjo ir Rusijos žiniasklaidos ribojimas bei kova su dezinformacija.
Latvija jau nuo 2014 m., kai buvo aneksuotas Krymas, blokavo kai kuriuos rusiškus kanalus. Šie laikini draudimai, trukę nuo kelių mėnesių iki metų, dažniausiai buvo nukreipti prieš Rusijos valstybės kontroliuojamo VGTRK tinklo valdomus kanalus, pavyzdžiui, „Rossija-RTR“, kurį Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) dar gerokai prieš 2022 m. įvykius apkaltino „tendencingos informacijos apie įvykius Ukrainoje“ skleidimu ir „karo ir neapykantos kurstymu“.
Latvijos valdžios institucijos iš pradžių nesiryžo įvesti visiško draudimo, baimindamosi, kad tai gali pažeisti žodžio laisvės principus.
Vietoj to jos pasirinko griežtą retransliuojamų programų stebėseną, pašalindamos jas, jei jose buvo neapykantos kalbos ar propagandos.
Nepaisant draudimų, daugelis rusakalbių žiūrovų Latvijoje paprasčiausiai persijungė į alternatyvius Kremliaus remiamus kanalus, sako Latvijos politikos analitikė Sigita Struberga, kuri aiškina, kad jos šalies politikai buvo pernelyg optimistiški, manydami, kad žmonės jau tapo skeptiški Rusijos naujienų atžvilgiu. Tačiau taip nebuvo.
Nemaža dalis auditorijos žiūrėjo rusiškus kanalus ne dėl naujienų laidų, o dėl pramogų, todėl kilo nepasitenkinimas draudimais.
„Vyravo nuomonė, kad šios nominaliai nepolitinės programos buvo įvairesnės ir kad rusiški filmai buvo kokybiškesni už latviškas alternatyvas. Tokios nuomonės laikėsi ne tik rusakalbiai gyventojai, bet ir latviai, kurie vartojo daug Kremliaus gaminamo turinio“, – sakė S. Struberga.
Draudimai palietė 80 rusiškų kanalų Latvijoje tuo metu, kai 44 proc. gyventojų pasitikėjo Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida, o tarp ne piliečių šis skaičius išaugo iki 70 proc.
Po transliacijų apribojimų 8 proc. žiūrovų, ir 14 proc. šalies etninių mažumų atstovų, nedelsdami ieškojo būdų, kaip toliau pasiekti blokuojamą turinį per VPN, IPTV paslaugas ir kitus būdus.
Nepaisant to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją, 60 proc. latvių teigė, kad karas Ukrainoje didina įtampą tarp latvių ir rusų.
Latvijos politikos analitikas Kristians Rozenvalds pastebėjo, kad Rusijos kanalai pirmiausia tenkino tą gyventojų dalį, kuri pritarė „rusiškojo pasaulio“ koncepcijai ir siekė šios ideologijos patvirtinimo.
Tačiau 2023 m. lapkritį tik 4 proc. „Berg Research“ apklausos respondentų teigė vis dar žiūrintys rusiškus kanalus, o 2024 m. tik 6,9 proc. respondentų teigė pasitikintys Rusijos valstybinės žiniasklaidos pranešimais apie karą Ukrainoje.
Lietuvoje Kremliaus žiniasklaidos vartojimas sumažėjo nuo 48 proc. iki 14 proc.
Lietuvos požiūris į Rusiją darosi vis labiau neigiamas. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 94 proc. lietuvių pritaria humanitarinei pagalbai Ukrainai, 78 proc. remia finansine pagalba, o 76 proc. pritaria ginklų tiekimui.
Vis daugiau lietuvių taip pat suvokia Rusiją kaip tiesioginę grėsmę. 2024 m. tokios nuomonės laikėsi 50 proc. gyventojų , tačiau 2025 m. šis skaičius šoktelėjo iki 76,1 proc.
Daugiau kaip pusė, 56 proc., mano, kad Lietuva turi visapusiškai remti Ukrainą kovoje su Rusija.
Praėjus trejiems metams nuo visiškos invazijos pradžios ir įvedus apribojimus Rusijos televizijai, 76 proc. Lietuvos gyventojų vienareikšmiškai laiko Rusiją atsakinga už karo Ukrainoje pradžią.
Pasak Lietuvos politologo ir propagandos tyrinėtojo Nerijaus Maliukevičiaus, požiūris į Rusiją Lietuvoje prastėjo jau nuo 2014 m., tačiau po plataus masto invazijos ir ryžtingų kovos su dezinformacija priemonių ši tendencija paspartėjo, skelbiama „The Insider“.
2023 m. atliktas tyrimas parodė, kad apribojus Rusijos televiziją, rusiškų laidų žiūrėjimas sumažėjo perpus – nuo 48 proc. iki 24 proc.
Tuo pat metu tik 12 proc. respondentų rusiškų laidų informaciją laikė patikima, o 65 proc. – nepatikima. Dabartiniai sociologiniai duomenys rodo, kad tik 14 proc. Lietuvos gyventojų vis dar vartoja Kremliaus kontroliuojamą turinį.
Nepriklausomos organizacijos „Debunk EU“, tiriančios dezinformaciją, atstovė Karina Urbanavičiūtė pastebi, kad sunku tiksliai atsekti, kokių rusiškų televizijos programų žmonės ieško.
Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos įtakos ir propagandos tyrimų centro vadovo Viktoro Denisenkos, nuo 5 iki 10 proc. Lietuvos gyventojų išlieka ypač jautrūs propagandai.
Tačiau jis pažymi, kad tautinės mažumos nėra labiau veikiamos Rusijos dezinformacijos nei kitos gyventojų grupės.
Tokiems rezultatams pasiekti reikėjo rimtų pastangų. Kai 2014 m. Lietuvos valdžios institucijos pradėjo drausti tam tikrų rusiškų programų retransliavimą, daugelis šiuos draudimus vertino kaip žodžio laisvės ribojimą.
K. Urbanavičiūtė pažymėjo, kad rusiškų laidų sustabdymą kai kurie naudojo kaip pretekstą teigti, kad Lietuva nebėra demokratinė valstybė: „Tokių nuotaikų buvo ne tik tarp rusų, bet ir tarp lietuvių, jaučiančių nostalgiją Sovietų Sąjungai. Taip manė visi, kurie jautė ryšį su vadinamuoju rusų pasauliu.“
Kova vyko ne tik televizijoje
2022 m. gegužę LRT kartu su „Debunk EU“ nustatė daugiau kaip 100 „Facebook“ grupių, skleidžiančių Kremliaus propagandą ir dezinformaciją apie karą Ukrainoje rusų ir lietuvių kalbomis.
Kai kurios iš šių grupių šlovina V. Putiną ir reiškia priešiškumą NATO, kitos skleidžia sąmokslo teorijas, trečios verbuoja vartotojus į prorusiškas bendruomenes, dar kitos stiprina Kremliaus naratyvus.
Šių grupių blokavimas pasirodė esąs neveiksmingas, nes jų klonai toliau dauginasi „Facebook“ ir „YouTube“, kur Kremliaus pranešimai perpasakojami lietuviškai, atkartojant tuos, kurie skamba kraštutiniuose propagandinių programų, skirtų Rusijos vidaus auditorijai, pavyzdžiuose.
K. Urbanavičiūtė pabrėžia, kad vien sankcijų nepakanka: „Debunk EU“ daug investuojame į indeksavimą ir moksleivių bei vyresniosios kartos švietimą – ne tik tam, kad blokuotume dezinformaciją, bet ir tam, kad išmokytume žmones kritiškai vertinti tai, ką jie girdi. Labai svarbu, kad kartu su valdžios institucijomis darytume viską, ką galime, kad užkamšytume kuo daugiau spragų, kuriose galėtų įsitvirtinti Putino naratyvai.“
Estijoje pasitikėjimas prokremliška žiniasklaida blėsta
„Eurobarometer“ duomenimis, 88 proc. estų pritaria humanitarinės pagalbos Ukrainai teikimui, 56 proc. – finansinei paramai, o 60 proc. pritaria ginklų tiekimui.
2024 m. 2 iš 3 estų neabejojo, kad Rusija yra atsakinga už karo pradžią.
Kita apklausa parodė, kad 84 proc. Estijos gyventojų smerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, tarp etninių estų šis skaičius išaugo iki 96 proc., o tarp rusakalbių – iki 60 proc.
74 proc. respondentų manė, kad humanitarinė pagalba yra būtina, nors tarp mažumų šis skaičius sumažėjo iki 56 proc., o 72 proc. pritarė Ukrainos pabėgėlių priėmimui.
Tokio lygio nebuvo karo pradžioje, kai beveik ketvirtadalis rusakalbių Estijoje manė, jog Rusijos agresija Ukrainoje pateisinama, o daugiau kaip 30 proc. nepritarė nuo karo bėgančių pabėgėlių priėmimui.
Visuomenės nuomonės pokyčiui reikėjo pastangų
Kitą dieną po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, Estijos valdžios institucijos uždraudė kelis Rusijos televizijos kanalus.
Iš pradžių rusakalbė auditorija reagavo neigiamai. Pirmosiomis invazijos savaitėmis Turu-uuringute AS agentūros atlikta apklausa parodė, kad 34 proc.
Estijos tautinių mažumų atstovų pasitikėjo Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos pranešimais apie karą Ukrainoje, palyginti su vos 3 proc. etninių estų. Po metų, 2023 m. vasarį, šis skaičius sumažėjo iki 20 proc..
Estijos vyriausybė tikėjosi, kad uždraudus rusišką žiniasklaidą, žiūrovai nukreips dėmesį į Estijos visuomeninį kanalą rusų kalba ETV+ arba į kitus Estijos naujienų šaltinius rusų kalba, pavyzdžiui, „Raadio 4“, tačiau šie lūkesčiai išsipildė tik iš dalies.
ETV+ stebėjimas vis dėlto padidėjo ir 2022 m. gegužės mėn. pasiekė rekordinį 3,1 proc. lygį. Tačiau, pasak vyriausiosios redaktorės Jekaterinos Taklajos, pirmosiomis savaitėmis padaugėjo skambučių tiek iš estų, tiek iš rusakalbių žiūrovų.
Etniniai estai skundėsi, kad kanalas pernelyg atlaidžiai kritikuoja V. Putiną, o rusakalbiai žiūrovai buvo nepatenkinti tuo, kaip laidos svečiai kalbėjo apie jį.
Iki 2022 m. spalio mėn. naujienų laidą „Aktuaalne kaamera“ per ETV+ žiūrėjo 52 tūkst. žiūrovų, tačiau daugiau kaip 30 proc. ne estų kilmės šalies gyventojų vis dar nelaikė Estijos televizijos pagrindiniu informacijos šaltiniu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
