žiniasklaida

Per pastaruosius du mėnesius labiausiai – 3 ir 4 procentiniais punktais – smuko visuomenės pasitikėjimas teismais, šalies kariuomene bei žiniasklaida. Tuo metu kitų institucijų vertinimai nepakito, rodo naujausios apklausos. Šių metų rugpjūčio 7–19 dienomis ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ teiravosi Lietuvos gyventojų, ar šie pasitiki įvairiais šalies institutais.

Reaguodama į Vašingtono sankcijas Rusijos valstybės finansuojamam kanalui RT, Rusija įves apribojimus JAV žiniasklaidos priemonėms, penktadienį pareiškė Kremlius. Trečiadienį Jungtinės Valstijos pareiškė kaltinimus dviem RT darbuotojams ir pritaikė sankcijas kanalo vyriausiosioms redaktorėms dėl bandymų daryti įtaką artėjantiems 2024 m. JAV prezidento rinkimams. „Simetriškas atsakas neįmanomas.

Šešios dešimtys žiniasklaidos ir teisių organizacijų pirmadienį paragino Europos Sąjungą sustabdyti bendradarbiavimo susitarimą su Izraeliu ir įvesti sankcijas, kaltindamos jį žurnalistų žudymu Gazos Ruože.

Praėjusią savaitę Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas, pagal kurį už žurnalisto garbės ar orumo pažeminimą siūloma bausti pinigine bauda. Šis pasiūlymas žurnalistų bendruomenėje vertinamas dviprasmiškai – nors įstatymų projektą palaiko Lietuvos žurnalistų sąjunga, kitiems žurnalistams ši priemonė atrodo nereikalinga. Rugpjūčio 7 d. būtent tokį įstatymų projektą įregistravo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus nuomone, Viktorijos Čmilytės-Nielsen trečiadienį įregistruotas siūlymas teisiškai sustiprinti žurnalistų apsaugą, skiriant 50-300 eurų baudas už įžeidinėjimą, garbės bei orumo žeminimą, visų pirma saugos ne pačius žurnalistus, o visuomenės teisę gauti informaciją. „Čia kalba ne apie tai, kad žurnalistas bus saugomas. Taip bus saugoma žmonių teisė į informaciją“, – Eltai teigė LŽS pirmininkas.

Rusija trečiadienį pranešė, kad naujienų leidinį „The Moscow Times“ paskelbė „nepageidaujama“ organizacija ir uždraudė jame dirbti ar palaikyti su juo ryšius. Nuo 2015 metų Rusijos pareigūnai „nepageidaujamomis“ paskelbė dešimtis žiniasklaidos priemonių, analitinių centrų ir pelno nesiekiančių organizacijų, o teisių gynimo grupės teigia, kad taip siekiama įbauginti kitaminčius.

Daliai žiniasklaidos priemonių keliant klausimus, kodėl Medijų rėmimo fondas (MRF) dar neišdalino maždaug 500 tūkst. eurų iš visų žiniasklaidai numatytų lėšų, fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius pažymi, kad kai kurios paraiškos neatitiko naujai MRF suformuluotų atrankos kriterijų. „Žiniasklaidos priemonės dažnu atveju paramos prašė veikiau kasdienei žurnalistinei veiklai, o ne konkrečiam projektui.

Jungtinėse Valstijose šališkų interneto svetainių, apsimetančių žiniasklaidos priemonėmis, dabar yra daugiau nei amerikiečių laikraščių svetainių, antradienį pranešė dezinformaciją stebinti tyrimų grupė. Tai, anot jos, rodo vietinės žiniasklaidos krizę šaliai itin svarbių prezidento rinkimų metais. Pastaraisiais mėnesiais atsirado šimtai svetainių, imituojančių naujienų portalus, o daugelis jų naudoja dirbtinį intelektą.

Nušviesdama pastarojo pusmečio Lietuvos iniciatyvas stiprinti krašto apsaugą, Rusijos žiniasklaidos priemonės pabrėžė neva neatsakingus Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimus, galinčius sukelti didelį karą. Debunk.

Lietuvai pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse per metus nukritus šešiomis pozicijomis iki 13 vietos, ataskaitos autoriai ir žurnalistus vienijančių organizacijų vadovai sako, jog tai lemia politikų įtaka nacionalinio transliuotojo LRT tarybos sudėčiai, sudėtingas duomenų gavimo iš institucijų procesas.

Žiniasklaidos stebėsenos grupė „Reporteriai be sienų“ (RSF), penktadienį paskelbusi savo metinį pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą, įspėjo apie mažėjančią vyriausybių paramą spaudos laisvei. Šįmet Norvegija išsaugojo lyderės poziciją, o paskutinę vietą užėmė Eritrėja. Pernai paskutinė buvo Šiaurės Korėja. Lietuva šiemet užima 13 vietą, o palyginti su pernykščiu indeksu ji nukrito šešiomis pozicijomis. Daugiausiai pozicijų, palyginus su 2023-iaisiais, prarado Afganistanas.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija jau įvykdė 575 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai per forumą „Deokupuotų teritorijų kultūrinė ir informacinė reintegracija“ pareiškė einantis Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministro pareigas Rostislavas Karandejevas.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius naujienų portalus, pateikė pretenziją visuomeniniam transliuotojui ir LRT Tarybai dėl lygių galimybių neužtikrinimo nušviečiant „Eurovizijos” nacionalinę atranką ir diskriminuojančių darbo sąlygų šio renginio metu žiniasklaidos priemonių atstovams.

JAV technologijų startuolio „OpenAI“ praėjusią savaitę pristatytas naujas dirbtinio intelekto (DI) įrankis, žadantis kurti tikroviškus vaizdo įrašus pagal paprastas tekstines užklausas, sukėlė menininkų ir žiniasklaidos specialistų susirūpinimą bei klausimų.

Žiniasklaidos teisių grupės ir opozicijos aktyvistai šeštadienį smerkė Serbijos apeliacinio teismo sprendimą išteisinti keturis buvusius žvalgybos pareigūnus, įkalintus už garsaus žurnalisto ir laikraščio leidėjo, griežtai kritikuodavusio vyriausybę Belgrade, nužudymą.

Švedijos karališkieji rūmai šokolado gamintoją „Marabou“ išbraukė iš garbingo savo tiekėjų sąrašo, nes jo savininkė – kompanija „Mondelez“ – pateko į Ukrainos Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros juodąjį sąrašą dėl bendrovės veiklos Rusijoje.

Indijos vyriausybė vėl nusitaikė į žymius žurnalistus naudodama šnipinėjimo programą „Pegasus“, ketvirtadienį paskelbtame bendrame tyrime teigia žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ ir laikraštis „The Washington Post“. Izraelio įmonės „NSO Group“ sukurta „Pegasus“ galima perskaityti telefone esančias žinutes ir el. laiškus, peržiūrėti nuotraukas, slapta klausytis skambučių, sekti buvimo vietą ir net filmuoti savininką naudojant kamerą.

Naujienų portalui lrytas.lt  nuo sausio 2 dienos vadovaus Monika Žvinklytė. Ji šias pareigas perims iš Tautvydo Mikalajūno, kuris darbą tęs vyriausiojo redaktoriaus pozicijoje, pranešė portalas. M. Žvinklytė turi daugiau nei 14 metų patirtį žiniasklaidoje: yra dirbusi M-1 grupėje, „All Media Lithuania“ (anksčiau „Tele-3“), yra vadovavusi palydovinei televizijai „Viasat“, pastaraisiais metais vadovavo didmeninės prekybos verslui.

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdanti Estijos žiniasklaidos grupė „Ekspress Grupp“ penktadienį pranešė skųsianti teismui Lietuvos Konkurencijos tarybos konstatuotą pažeidimą jai įsigyjant naujienų portalą lrytas.lt valdančią bendrovę.

Konkurencijos taryba penktadienį pranešė skyrusi kiek didesnę nei 140 tūkst. eurų baudą „Delfi“ naujienų portalus Baltijos šalyse valdančiai Estijos žiniasklaidos grupei „Ekspress Grupp“ dėl naujienų portalo lrytas.lt įsigijimo sandorio.  Taryba konstatavo, kad „Ekspress Grupp“ pažeidė įstatymo nuostatą, reikalaujančią pranešti apie planuojamą koncentraciją ir gauti tarybos leidimą, jeigu sandoryje dalyvaujančių verslų pajamos viršija teisės aktuose numatytas ribas.

Lenkijos valstybinė televizija TVP ketvirtadienį parodė pertvarkytą pagrindinę vakaro žinių laidą, naujajai šalies vyriausybei perėmus valstybinės žiniasklaidos kontrolę. Premjeras Donaldas Tuskas, kurio vyriausybė pradėjo dirbti praėjusią savaitę, pažadėjo išvaduoti šį transliuotoją ir kitą valstybinę žiniasklaidą nuo buvusių valdančiųjų dešiniųjų propagandos ir skaldančios politikos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį pareiškė, kad šalies kultūros ministras pažeidė konstituciją, nutraukdamas nacionalinės televizijos TVP naujienų kanalo „TVP Info“ transliavimą ir atleisdamas visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovybę. „Labai norėčiau, kad Lenkijoje būtų užtikrintas padorumas viešajame gyvenime ir teisinė valstybė, – ketvirtadienį privačiam transliuotojui „Radio Zet“ sakė lenkų lyderis.

Tomui Balžekui, Martynui Basokui, Gabrielei Burbienei ir Tomui Bindokui priklausanti holdingo įmonė „4 Bees“ tapo vienintele „15min“ akcininke, ketvirtadienį pranešė bendrovė. „4 Bees“ likusias 60 proc. akcijų įsigijo iš Estijos įmonės „Postimees Grupp“, su kuria bendrą įmonę „15min“ kartu valdė nuo 2021 metų rugsėjo. Įmonė „15min“ valdo naujienų portalą tuo pačiu pavadinimu ir spausdintinius žurnalus „Žmonės“, „Legendos“ ir „Ji“. Iki šiol „4 Bees“ priklausė 40 proc.

Lenkijos naujojo premjero Donaldo Tusko vyriausybė trečiadienį nutraukė visuomeninio televizijos naujienų kanalo „TVP Info“ transliavimą, pranešė Lenkijos kultūros ministerija. Pranešimą cituoja naujienų agentūra „Reuters“.  Anksčiau trečiadienį naujoji Lenkijos vyriausybė paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių, kurios dešiniųjų valdymo laikotarpiu buvo laikomos vyriausybės ruporais, vadovybę.

Naujoji Lenkijos vyriausybė trečiadienį paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių, kurios dešiniųjų valdymo laikotarpiu buvo laikomos vyriausybės ruporais, vadovybę. Atleisti nacionalinės televizijos TVP, Lenkijos radijo ir naujienų agentūros PAP pirmininkai ir valdybos, sakoma Lenkijos kultūros ministerijos pranešime.

Žiniasklaidai prašant stabdyti Seime šią savaitę pateiktą naujos redakcijos įstatymą dėl informacinės visuomenės paslaugų, Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė daryti pertrauką projekto svarstymuose ir surengti klausymus, nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašė jį priimti skubos tvarka.

Reklamos apimtys šiemet per 10 mėnesių, palyginti su sausiu-spaliu pernai, išaugo 10 proc. Labiausiai didėjo interneto, televizijos, kino ir radijo reklamos kanalų apimtys, rodo „Kantar“ monitoringo duomenys. „Kantar“ medijos ir reklamos monitoringo tyrimų vadovė Giedrė Juronienė sako, kad interneto reklamos apimtys augo sparčiausiai – 15,5 proc. „Reklama interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose surinko 12,39 mlrd. reklamos parodymų.

Dviejų įtakingų Rumunijos žiniasklaidos priemonių restruktūrizavimo planai kelia susirūpinimą dėl šalyje mažėjančios spaudos laisvės. Šveicarijos žiniasklaidos bendrovė „Ringier“, kuriai priklauso Rumunijos dienraštis „Libertatea“ ir leidinys „Gazeta Sporturilor“, anksčiau šią savaitę paskelbė apie planus mažinti darbo vietų skaičių „Libertatea“, motyvuodama intensyvėjančiu perėjimu prie internetinės žiniasklaidos.

Daugiau kaip 80 Ispanijos žiniasklaidos priemonių atstovaujanti grupė pirmadienį pateikė 550 mln. eurų ieškinį „Instagram“ savininkei „Meta“ dėl, kaip nurodoma, Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimo. „Meta“, kuriai taip pat priklauso „Facebook“ ir „WhatsApp“, iš savo naudotojų išgauna asmeninę informaciją ir parduoda ją reklamuotojams. Bendrovė jau ilgą laiką vargsta bandydama pagrįsti šią praktiką, kad ji atitiktų ES duomenų privatumo įstatymus.

Šaltinis vienos Europos šalies žvalgybos institucijoje teigia, kad viena iš pagrindinių prieš kelis mėnesius į Rusijos ambasadą Pekine atsiųsto aukšto rango pareigūno užduočių buvo rinkti žvalgybinę informaciją, kad tinkamu metu būtų iššauktas konfliktas Taivano sąsiauryje.

Tyrimų bendrovė „Kantar“ („TNS LT“) Lietuvoje nutraukia vieną savo veiklų – žiniasklaidos stebėsenos ir analizės paslaugas. Šią paslaugą Lietuvoje teiks vienintelė konkurentė – bendrovė „Mediaskopas“, skelbia portalas „Verslo žinios“. „Kantar“ vadovas Gytis Juodpusis šiuos pokyčius aiškino globaliais pasikeitimais grupėje – „Kantar Group“ skilo į „Kantar Media“ ir „Kantar Inside“. Pasak jo, bendroje įmonės apyvartoje žiniasklaidos stebėsenos dalis sudarė apie 20–25 proc. visų pardavimų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino įstatymo, reglamentuojančio šalies vadovo rinkimus, pakeitimus, kuriais nustatomi nauji suvaržymai žiniasklaidai, antradienį pranešė vietos naujienų agentūros. Šie pokyčiai rengiami prieš kitų metų kovą įvyksiančius rinkimus, kuriuose 24-erius metus valdžioje – prezidento ar premjero poste – esantis V. Putinas, kaip prognozuojama, sieks naujos šešerių metų kadencijos.

Daliai žiniasklaidos atstovų prašant iki 9 mln. didinti Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimą, kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad kitų metų biudžeto projekte numatyta daugiau nei 5 mln. eurų suma ir taip yra ženkli. „Tai yra ženkli suma, žiūrint pagal procentą, žiūrint, koks tas biudžetas buvo. Nė viena kita programa tokio augimo neturi“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Kairys. Pasak jo, anksčiau veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekė 3,2 mln. eurų.

Daugiau kaip 120 žiniasklaidos priemonių, žiniasklaidos grupės, 11 nacionalinėms ir regioninėms žiniasklaidos priemonėms, kultūros periodiniams leidiniams atstovaujančios asociacijos bei daugiau kaip 500 žurnalistų vienijančios profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą numatytu finansavimu Medijų rėmimo fondui (MRF). Vietoj žadėto mažiausiai dukart didesnio biudžeto nei Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (SRTRF), kuris kasmet turėjo didėti, MRF numatyta tik 5 mln.

Kazachstanas penktadienį paskelbė apie naujas pastangas plėsti kazachų kalbos vartojimą savo žiniasklaidoje, augant skepticizmui dėl Maskvos įtakos po invazijos į Ukrainą. Oficiali buvusios sovietinės respublikos Vidurinėje Azijoje kalba yra kazachų, tačiau rusų kalba taip pat yra pripažinta ir vis dar plačiai vartojama maždaug 20 mln. griežtai kontroliuojamos šalies gyventojų.

Populiariausias portalas Latvijoje praėjusį mėnesį buvo inbox.lv, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Gemius“ kas mėnesį skelbiami duomenys. Inbox.lv praėjusį mėnesį sulaukė 857,9 tūkst. unikalių apsilankymų. Antroje vietoje likusio delfi.lv lankytojų skaičius siekė 844,2 tūkst., o trečio pagal populiarumą tvnet.lv – beveik 787 tūkstančius. Į dešimtuką taip pat pateko lsm.lv (740,7 tūkst. unikalių apsilankymų), jauns.lv (646 tūkst.), tv3.lv (650,2 tūkst.), la.lv (591,9 tūkst.), nra.lv (588,7 tūkst.

Pirmą kartą Lietuvoje parengtas ir patvirtintas žurnalistų apsaugos planas. Tarpinstitucinį planą, skirtą 2023–2025 metams, šią savaitę patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys. „Tai pirmas bandymas susisteminti problematiką, fiksuoti, tirti ir lygiagrečiai organizuoti mokymų procesą, kas, diskutuojant su sektoriumi, išaiškėja, yra labai svarbu“, – BNS sakė ministras.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) atstovauti šalies naujienų portalams Visuomenės informavimo etikos komisijoje (VIEK) paskyrė „Reitingų“ vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną. Pasak IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, asociacijos nariai dėl G. Sarafino atstovavimo komisijoje nusprendė vienbalsiai, jis ir prieš tai buvo deleguotas į VIEK.

Per ukrainiečių smūgį Pietų Ukrainos Zaporižios regione šeštadienį žuvo rusų karo korespondentas Rostislavas Žuravliovas, dirbęs valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, pranešė kariuomenė. „Dėl ukrainiečių kariuomenės smūgio panaudojant kasetinius šaudmenis buvo sužeisti keturi žurnalistai“, – sakoma Rusijos pajėgų pranešime.  „Per evakuaciją „RIA Novosti“ žurnalistas Rostislavas Žuravliovas dėl sužeidimų, patirtų sprogus kasetiniams šaudmenims, mirė“, – informavo kariškiai.

Žinia apie Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą pasklido po visą pasaulį. Pranešti apie šį renginį į Lietuvos sostinę iš įvairiausių pasaulio šalių atvyko daugiau nei 1 000 žurnalistų, o dar daugiau šios profesijos atstovų naujienas sekė savo šalyse. Įvairios užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės apie susitikimą per pirmąsias dienas paskelbė daugiau nei 100 tūkstančių publikacijų, rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime spaudai. Daugiausia, apie 12 tūkst.

Jau kelis mėnesius viešojoje erdvėje sklando melagingos žinutės apie NATO viršūnių susitikimą. Nors dezinformacijos mastai dar nėra didžiuliai, ekspertai įspėja pasiruošti – renginio metu informacinių provokacijų daugės.  Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 95 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema.

Per paskutiniuosius kelis mėnesius padaugėjo kibernetinių atakų atvejų. Specialistai įspėja – tikėtina, kad per NATO viršūnių susitikimą jų bus dar daugiau. Kibernetiniai nusikaltėliai gali ne tik trikdyti institucijų, svarbių įmonių ar žiniasklaidos portalus, bet ir pavogti iš gyventojų asmeninius duomenis bei pinigus. Nepriklausomų dezinformacijos ir misinformacijos tyrimų centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas primena, kad labai svarbu nepasiduoti provokacijoms bei sensacijoms.

Lietuvoje pareigūnai yra linkę ignoruoti informacijos laisvės principus, o apskundimo procedūra ją apribojus yra pernelyg paini, rodo tyrimas. Tyrimą atliko nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) bendradarbiaudama su „Balticada Investigations Studio“. Jame išanalizuota 15 skirtingų ginčų dėl informacijos prieinamumo Baltijos šalyse.

Laikraštis „Lietuvos rytas“, leidžiamas triskart per savaitę, nuo kitų metų išeis dar rečiau. Virtęs savaitraščiu skaitytojus jis pasieks penktadieniais, rašo naujienų portalas „15min“. Oficialiame „Lietuvos ryto“ prenumeratos pasiūlyme rašoma, kad 2024 metais laikraštis išeis penktadieniais ir prenumeratorius pasieks kartu su žurnalais „Stilius“, „Savaitgalis“, „TV Antena“, taip pat priedu „Rytai-Vakarai“. „Big Group“, valdančios 36 proc.

Japonijos centriniame Nagano regione šaunamuoju ginklu ir peiliu ginkluotas užpuolikas ketvirtadienį nužudė tris žmones, įskaitant du policijos pareigūnus, pranešė visuomeninis transliuotojas NHK ir kitos šalies žiniasklaidos priemonės. Po incidento įtariamasis buvo pasislėpęs viename pastate, sakoma pranešimuose. Policija naujienų agentūrai AFP detalių nepatvirtino.

Seimas ketvirtadienį patvirtino atnaujintą žiniasklaidos savireguliacijos modelį – Visuomenės informavimo etikos komisijos veikloje dalyvaus ir LRT, ir Medijų tarybos deleguoti atstovai. Už tai balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas, penki susilaikė. Pagal priimtas pataisas, po vieną narį į Visuomenės informavimo etikos komisiją deleguos Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) nariai, taip pat vieną atstovą skirs LRT ir tris Medijų taryba.

Lietuva šiųmetiniame pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse pakilo dvejomis pozicijomis – iš devintosios į septintąją vietą, trečiadienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF). Nepaisant pokyčių indekse, RSF skelbiami vertinimo motyvai per metus iš esmės nepakito.

Seimas antradienį patvirtino naują žiniasklaidos rėmimo modelį – dabar veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą pakeis Medijų rėmimų fondas. Šis fondas, kaip ir jo pirmtakas, skirstys valstybės paramą žiniasklaidai. Už pataisas balsavo 85 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, dešimt politikų susilaikė. Praėjusią savaitę jos buvo įstrigusios, opozicijai atsisakant dalyvauti balsavime.

Žiniasklaidos priemones ir žurnalistus vienijančios organizacijos, kurios telkia daugiau kaip 100 redakcijų šalies mastu ir daugiau kaip 500 žurnalistų, kreipėsi į Seimo Pirmininkę ir visas Seimo frakcijas, kviesdamos palaikyti naujai kuriamą Medijų rėmimo fondą, kuris jau nuo 2024 m. turėtų pakeisti dabartinį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTRF). Tuo tikslu žiniasklaidos atstovai Seimo narius kviečia palaikyti antradienio plenarinio posėdžio metu jo steigimą numatančias Visuomenė...