Estų ir suomių turimų raketų skridimo nuotolis viršija Suomijos įlankos plotį. Pasak Estijos gynybos ministro, šalys integruoja savo pakrantės gynybos raketų kompleksus.
„Mes turime integruoti savo pakrantės gynybos raketų kompleksus. Estų ir suomių raketų veikimo nuotolis yra didesnis už Suomių įlankos plotį. Tai reiškia, kad mes apjungsime mūsų priešraketinę gynybą ir keisimės tarpusavyje informacija“, – pareiškė H. Pevkuras.
Jis taip pat pažymėjo, kad šis sprendimas leis „uždaryti“ Suomijos įlanką Rusijos karo laivams. „Baltijos jūra taps vidine NATO jūra kai tik Suomija su Švedija prisijungs prie NATO. Situacija pasikeis“, – aiškino jis.
Ministras leidiniui „Iltalehti“ taip pat pažymėjo, kad Estijos oro erdvė yra tokia pati saugi, kaip ir bet kurios NATO šalies, nes gynyba yra užtikrinama kolektyvinėmis pastangomis. „Man tai yra viena oro erdvė. Visi turėtų suprasti, kad Norvegija, Suomija, Baltijos šalys ir kitos šalys sudaro NATO rytinį sparną. Mes giname ne tik Suomija, Estiją, Latviją, Lietuvą ir kitas rytines NATO šalis, mes visi kartu. Kai mes kalbame apie NATO, tai svarbiausias yra penktasis straipsnis: vienas už visus ir visi už vieną“, – aiškino H. Pevkuras.
Naujienų agentūra ANSA skelbia, kad rugpjūčio 8-ąją buvo pasirašyta gynybinio bendradarbiavimo sutartis tarp Danijos, Švedijos ir Norvegijos, kuri leis sustiprinti dalijimąsi duomenimis jūroje ir danguje.
„Jau kurį laiką kalbėjome, – naujienų agentūrai TT sakė Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas. – Apie tai, kad svarbu pabrėžti mūsų susidomėjimą prieiga prie Baltijos jūros ir kad tai yra bendras Švedijos, Danijos ir Norvegijos interesas. Mums labai svarbu kontroliuoti šią teritoriją.“
