Fondas buvo įkurtas 2020-ųjų rugpjūtį, kuomet dėl rinkimų rezultatų klastojimo baltarusiai sukilo prieš tarptautinės bendruomenės nepripažinto prezidento Aleksandro Lukašenko režimą.
Fondą remia Baltarusijos ir kitų šalių žmonės, verslo atstovai, pažymėjo A. Herasimenia. Pagrindinė organizacijos užduotis – palaikyti tuos sportininkus, kurie susidūrė su Baltarusijos režimo spaudimu, represijomis.
Taip pat bus siekiama suteikti psichologinę ir juridinę pagalbą sportininkams, kurie buvo sulaikyti režimo pajėgų. „Turime jau daugiau nei 10 sportininkų sulaikymo atvejų. Per pastarąsias kelias dienas buvo sulaikyti dar 4 sportininkai. <…> Matėme Elenos Levčenkos atvejį, kuomet po išlaisvinimo jos neišleido. Ją paliko teisme, tirti kitą bylą. Galite įsivaizduoti, kad 6 ryto turi paleisti iš įkalinimo, visos giminės susirinko pasitikti ir tiesiog pasako, kad Lena neišeis. <…> Tik vėliau sužinojom, pagal kokį straipsnį ją teisė ir ačiū Dievui, kad jai skyrė tik administracinę nuobaudą“, – pasakojo A. Herasimenia.
Neseniai karjerą baigusi sportininkė sakė, kad visi pergyvena, įskaitant ir ją pačią, dėl savo šeimos. „Mūsų šalyje įstatymo nėra laikomasi, vyrauja visiškas teisinis chaosas. <…> Jeigu žmogų panorės pasodinti į kalėjimą, tai gali padaryti bet kuriuo momentu, dėl bet kokių priežasčių, nuo mūsų nepriklausančių priežasčių“, – situaciją šalyje aiškino buvusi plaukikė.
Režimo spaudimas sportininkams
Fondo vadovė tvirtino, kad vienas iš skausmingiausių klausimų sportininkams – dalyvavimas olimpinėse žaidynėse. Sportininkai susilaukia su nomenklatūros spaudimu.
Spalio 6-ąją iš pasirengimo olimpinėms žaidynėms centro buvo atleista pasaulio slidinėjimo laisvu stiliumi čempionė čempionė Aliaksandra Romanovskaja. Oficiali priežastis – pravaikštos, nors Baltarusijos olimpinis komitetas ir buvo informuotas apie sunkią moters tėvo ligą. Niekas neabejoja, kad taip buvo susidorota su opozicijos judėjimą palaikiusia sportininke.
Baltarusijos moterų krepšinio superžvaigždė Elena Levčenko atsidūrė už grotų vien todėl, kad dalyvavo prodemokratinėse eitynėse.
Kita sportininkė, lengvosios atletikos pasaulio čempionė Marina Arzamasova tut.by žurnalistams pasakojo, kad buvo priversta atsiimti parašą nuo sportininkų valdžiai pateikto reikalavimų sąrašo, nes sulaukė „užuominų“, kad tai sugriaus jos karjerą. „Gyvenimas toks yra, kad faktiškai visi mes turime dirbti. Ir sportininkai nėra išimtis – mes ne milijonieriai, kaip daugelis galvoja. Aš supratau, kad praktiškai bet kuris žmogus gali išeiti iš darbo ir surasti sau naują toje pačioje ar analogiškoje sferoje. Tačiau sporte viskas yra kiek kitaip“, – aiškinosi Baltarusijos gynybos ministerijos Sporto komitete dirbanti sportininkė, spalio mėnesį pasaulio čempionato etape Kinijoje iškovojusi auksą.
Ji taip pat aiškino, kad „daugelis sportininkų Baltarusijoje dabar stengiasi laikyti neutralios pozicijos“ būtent dėl neaiškių pasekmių jų karjerai.
Pilietinės pozicijos išsakymas
A. Herasimenia mano, kad šiuo atveju yra svarbu išsakyti savo pilietinę poziciją.
„Mes tiek metų gyvenome tokiomis sąlygomis, kad neturėjome balso teisės, o sportininkai išvis neturėjo sakyti jokios savo pozicijos. Visada buvo akcentuojama, kad sportas – ne politika. Dabar žmonės bijo, žmonės gyveno šioje baimėje. Bet dabar jau kalba eina ne apie politiką, dabar kalbama apie savo pilietinę poziciją. Jeigu tau prie kojų talžo žmones, sakyti, kad „ne, aš sportininkas, man negalima prieiti“. Tai yra labiau baisu“, – aiškino A. Herasimenia, pabrėžusi, kad sprendimą priimti turi patys sportininkai.
„Daugelis bando teisintis savo atlyginimais, kad reikia maitinti šeimas. Visiems mums reikia maitinti šeimas. Bet mes suprantame, kad jeigu dabar kažko nepakeisime, gyvensime nuolatinėje baimėje“, – pažymėjo dukart olimpinė čempionė.
Fondo atstovė taip pat pasakojo, kad jau kreipėsi į TOK, kad būtų sustabdytas režimui lojalus Baltarusijos sporto funkcionierių finansavimas.
Neoficialiai su Baltarusijos sportininkų solidarumo fondo vadove susitikusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė akcentavo būtinybę padėti kaimyninės šalies atletams.
„Mes kalbėjome apie tą pagalbą, kurią galime suteikti. Tai pirmiausiai jie nori palaikymo, daugiau moralinio, emocinio. Jeigu būtų daugiau sportininkų, kad jiems būtų sudarytos galimybės treniruotis. Kol kas negalime nieko spėlioti, pagal galimybes žadėjome padėti viskuo, kuo galėsime“, – žurnalistams pasakojo LTOK prezidentė.
