Šalyje atsidarė 5 767 balsavimo punktai, iš jų 231 – sanatorijose, ambulatorijose, poilsio namuose, ligoninėse ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o 13 – kariniuose objektuose.
Užsienyje gyvenantiems piliečiams įkurti 44 punktai.
Atiduoti balsą šįkart turės galimybę beveik 7 mln. Baltarusijos piliečių, įskaitant per 5,3 tūkst. gyvenančių užsienyje.
Prezidento rinkimai vyks rugpjūčio 9 dieną.
Be dabartinio autoritarinio valstybės vadovo Aleksandro Lukašenkos, kandidatais yra įregistruoti buvusi deputatė Ana Kanopackaja, partijos „Baltarusijos socialdemokratų Hramados“ pirmininkas Sergejus Čerečenis, susivienijimo „Sakyk tiesą“ vienas pirmininkų Andrejus Dmitrijevas ir sulaikyto populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Tichanovskio žmona Svetlana Tichanovskaja.
A. Lukašenka siekia šeštos kadencijos valstybės vadovo poste.
65 metų prezidentas tarp Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo jau 26 metus, o artėjant sekmadienį vyksiantiems rinkimams ėmė aktyviau dorotis su opozicija.
Buvęs bankininkas Viktoras Babaryka birželį buvo suimtas dėl įtariamų finansinių nusikaltimų. „Amnesty International“ pripažino jį ir S. Tichanovskajos sutuoktinį sąžinės kaliniais.
Centrinė rinkimų komisija (CRK) praėjusį mėnesį atsisakė įregistruoti kandidatu V. Babaryką, taip pat neregistravo pagrindinio laisvėje esančio opozicijos pretendento Valerijaus Cepkalos. Liepos gale jis paliko Baltarusiją baimindamasis arešto.
Pagrindinė A. Lukašenkos varžovė, 37 metų S. Tichanovskaja, balotiruojasi vietoje savo suimto vyro. Jai pavyko pritraukti į visoje šalyje rengtus mitingus didžiules minias – tai buvo reta nusivylimo A. Lukašenkos valdymu apraiška.
Nepriklausomų stebėtojų teigimu, valdžia spaudžia viešojo sektoriaus darbuotojus išankstinio balsavimo metu palaikyti A. Lukašenką remiančius kandidatus, o prieš pagrindinę rinkimų dieną masiškai klastoja balsalapius.
S. Tichanovskaja paragino savo šalininkus balsuoti sekmadienį, paskutinę rinkimų dieną, kad būtų išvengta manipuliacijų prieš balsų skaičiavimą, taip pat dėvėti baltą apyrankę, kad nepriklausomi stebėtojai galėtų juos lengvai atpažinti.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), tarptautinė rinkimų ir karų stebėtoja, nuo 1995 metų nė vienų Baltarusijoje įvykusių rinkimų nėra pripažinusi laisvais ir sąžiningais.
Šiais metais ESBO pareiškė, kad nesiųs į šalį savo stebėtojų, nes Minskas laiku jų nepakvietė. Organizacija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl opozicijos veikėjų bauginimo ir sulaikymo.
Baltarusijos CRK paskelbė, kad „dėl epidemiologinės padėties“ per išankstinį balsavimą kiekvienoje rinkimų apylinkėje gali budėti ne daugiau kaip trys stebėtojai, o sekmadienį prižiūrėti rinkimų procesą bus leidžiama tik penkiems stebėtojams.
Neseniai paskelbtame rinkimų manifeste A. Lukašenka pažadėjo stiprinti Baltarusijos ryšius su kitomis šalimis.
Nuo to laiko, kai jis perėmė valdžią „statome Baltarusiją, mūsų bendrus namus, kurių langai išeina tiek į Rytus, tiek į Vakarus“, nurodoma rinkimų programoje.
Buvęs kolūkio pirmininkas apkaltino Europos šalis ir Rusiją kišantis į artėjančius rinkimus, o praėjusią savaitę Baltarusijoje buvo suimti 33 Rusijos „kovotojai“, kurie, baltarusių saugumo tarnybų teigimu, ketino drauge su opozicija surengti masines riaušes.
Prezidento rinkimai Baltarusijoje – be stebėtojų iš Vilniaus
Prezidento rinkimai Baltarusijoje šį savaitgalį vyks be stebėtojų delegacijos iš Lietuvos.
Užsienio reikalų ministerija informavo BNS, kad rinkimus sekmadienį stebės trys šalyje reziduojantys Lietuvos diplomatai, tuo tarpu Vilnius savo atstovų nesiunčia.
Seimo laikinosios grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ vadovas Laurynas Kasčiūnas iš viso kelia klausimą dėl prasmės vykti stebėti rinkimų, kai jie akivaizdžiai nedemokratiški, atsisakius registruoti autoritarinio vadovo Aleksandro Lukašenkos oponentus.
Be to, kaip pažymi parlamentaras, politikų kelionės yra apribotos ir dėl koronaviruso grėsmės. Seimo valdyba yra nusprendusi nesiųsti parlamentarų į komandiruotes per pandemiją.
„Rinkimų procesas nėra tik balsavimas, tai ir sąlygos, kuriomis vyksta arba nevyksta lygiavertė konkurencija iki tol, tokio dalyko Baltarusijoje nebuvo jau pastaruosius 25 metus, todėl tas stebėjimas iš esmės kartais beprasmis, jis gali būt parodomasis ir panašiai“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
„Natūralu, kai neregistruoji pagrindinių kandidatų, jau yra pažeidimas ir autoritarinio režimo įrodymas. Jau iki tol vykę procesai liudija apie tai, kad tas procesas nėra skaidrus, demokratiškas ir teisingas“, – teigė politikas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė BNS patvirtino, jog kvietimų stebėti rinkimų Baltarusijoje komisija negauna jau kelerius metus.
„Mūsų rinkimų komisija tikrai nėra gavusi kvietimų stebėti. Gerokai seniau sulaukdavome kvietimų, bet pastaraisiais metais tikrai ne“, – sakė VRK pirmininkė.
Per praėjusius prezidento rinkimus Baltarusijoje 2015 metais savo stebėtojų į Baltarusiją siuntė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, taip pat buvo komandiruoti keli politikai iš Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis 65-erių Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka per šį savaitgalį vyksiančius rinkimus siekia užsitikrinti galimybę dirbti valstybės vadovo poste šeštą kadenciją, šalyje augant visuomenės pykčiui dėl jo valdymo.
A. Lukašenkos režimas artėjant balsavimui ėmėsi griežtų veiksmų prieš opoziciją – buvo sulaikyta daugybė protestuotojų ir dalis siekusiųjų tapti kandidatais.
