Eksperto, kuris anksčiau yra dalyvavęs ir Kremliaus organizuojamuose „Valdai“ klubo diskusijose, o nuo 2023-ųjų vadovauja Rusijos tarptautinių santykių tarybos Kinijos ekspertų grupei, nuomone, Vladimiro Putino organizuoto puolimo Ukrainoje žlugimą apibrėžia keturi faktoriai.
Pirmasis – labai aukštas pasipriešinimo lygis Ukrainoje ir ukrainiečių nacionalinė vienybė. Antrasis – tarptautinis Ukrainos palaikymas, kuris, nors ir pastaruoju metu sumažėjęs, tačiau išlieka pakankamai reikšmingas.
Trečiuoju faktoriumi profesorius Fengas Yujunas įvardijo šiuolaikinio karo pobūdį, kuris priklauso nuo gamybos pajėgumų ir vadovavimo, kontrolės, ryšių bei žvalgybos sistemų sąveikos. Rusija, jo manymu, patiria sunkumų kariaudama prieš Ukrainą, o susiję tai gali būti su tuo, kad šalis vis dar neatsistatė po deindustrializacijos po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Ketvirtasis svarbus Rusijos pralaimėjimo faktorius, anot eksperto, yra tai, kad V. Putinas pateko į „informacinį kokoną“ dėl savo užsitęsusios diktatūros. Kremliui trūksta patikimų žvalgybos duomenų, o sistema, kuria remiantis dirba Rusijos vadovybė, neturi efektyvaus klaidų taisymo mechanizmo, „The Economist“ cituojamas Fengas Yujunas.
Jis taip pat pažymi, kad remiantis šiomis išvadomis Rusijos pralaimėjimas yra neišvengiamas ir ilgainiui Maskvai teks atitraukti kariuomenę iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą. Pergalės Rusijai negarantuoja net ir jos branduolinio ginklo potencialas, įsitikinęs profesorius. Jis priminė, jog JAV buvo priversta atsitraukti iš Korėjos, Vietnamo ar Afganistano, nepaisant turimos branduolinės ginkluotės.
Jeigu konfliktas bus įšaldytas, Rusija išprovokuos naujų karų
Karas Ukrainoje tapo lūžio momentu Rusijos Federacijai, aiškina Fengas Yujunas: tai pasmerkė Putino režimą plačiai tarptautinei izoliacijai ir sukūrė tinkamą terpę „visokiausioms juodosioms gulbėms“, tai yra įvairioms neprognozuojamoms katastrofoms, su kuriomis Rusijos valdžia jau susidūrė ir toliau susidurs. Kaip pavyzdį jis pateikė „Wagner“ sukilimą, etninę įtampą Rusijoje ir neseniai Maskvoje įvykdytą teroro išpuolį.
Konfliktas Ukrainoje taip pat vis labiau įtikina buvusias SSRS respublikas, kad Rusijos imperinės ambicijos grasina jų nepriklausomybei bei teritoriniam vientisumui. „Visi vis labiau suvokia, kad Rusijos pergalė yra neįmanoma, todėl šios valstybės visokiais būdais tolsta nuo Maskvos: nuo mažiau nuo Rusijos priklausomos ekonomikos politikos iki labiau subalansuotos tarptautinės politikos. Iš esmės tai visos Eurazijos integracijos perspektyvos, apie kurias kalba Rusija, išblėso“, – aiškina Fengas Yujunas.
Tuo pat metu karas privertė Europą suvokti milžinišką grėsmę, kurią Rusija kelia žemyno ir tarptautinio saugumo saugumui. Daugelis europiečių šalių „atsisakė iliuzijų“, vertinant Rusijos Federaciją ir V. Putiną. Karas privertė NATO didinti išlaidas kariuomenei ir dislokuoti daugiau karinės technikos Europos rytuose.
Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO parodė Vladimiro Putino negebėjimą panaudoti karą NATO plėtros stabdymui.
Fengas Yujunas taip pat primena, kad nuo karo pradžios Kinija „surengė du diplomatinio tarpininkavimo bandymus“ ir, nepaisant nesėkmės, „niekas neturi abejoti Kinijos norais užbaigti šį žiaurų karą taikos derybų būdu“.
„Šis noras rodo, kad Kinija ir Rusija – visiškai skirtingos šalys. Rusija siekia pakirsti egzistuojančią tarptautinę ir regioninę tvarką karo pagalba, o Kinija bando spręsti ginčus taikiu būdu“, – gyrė savo šalies politiką kinų profesorius.
Jis taip pat mano, kad jei konfliktas Ukrainoje būtų įšaldytas be „fundamentalių pokyčių Rusijos politinėje sistemoje ir ideologijoje“, tai Kremlius įgautų galimybę atgauti jėgas ir išprovokuotų naujus karus.
