Vokietijoje ir Šiaurės šalyse jau pirmąją vasaros savaitę laukiama neįprastai aukštos temperatūros. Karščio bangų rizika Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatorius verčia nerimauti dėl sportininkų saugumo. Ispanija taip pat ruošiasi dar vienai kaitriai vasarai – išleido naują žemėlapį, kuris padės tiksliau prognozuoti karščio bangas. Miestai visame žemyne ruošiasi tinkamam prisitaikymui prie ekstremalių karščių, skelbia portalas „Euronews“.
Ką žinome apie šios vasaros orus Europoje ir ar galime tikėtis ekstremalių karščių visame žemyne?
Ar ši vasara Europoje bus neįprastai karšta?
Kalbant apie karščio bangas ar atskirus ekstremalius orus, niekas negali pateikti tikslių prognozių. Tačiau pastarieji orai gali būti tam tikra užuomina sinoptikams.
„Neįtikėtinai sunku tiksliai nuspėti, kokie orai bus kelis mėnesius į priekį, jau nekalbant apie savaites, o kartais ir dienas“, – sako orų prognozių tarnybos „Weather & Radar“ meteorologė Tamsin Green.
Taip yra todėl, kad orai visoje Europoje yra labai permainingi, ir tam įtakos gali turėti daugybė įvairių veiksnių.
Tačiau meteorologai gali remtis orų modeliais ir duomenimis apie bendras tendencijas, įskaitant mėnesio temperatūros vidurkius. Šiuo metu, pasak T. Green, atrodo, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių temperatūros tendencijos yra aukštesnės nei vidutinės.
Orai visame žemyne taip pat skiriasi, todėl sunku nuspėti, kur vasara bus karščiausia. T. Green teigia, kad karščiausi taškai greičiausiai bus Pietų ir Rytų Europoje.
Vakarų Europoje birželio mėnesį gali iškristi vidutinis kritulių kiekis, o liepos mėnesį pietų Europoje kritulių kiekis gali būti net didesnis už vidutinį, tačiau rytuose tikimasi sausesnių orų. Ji priduria, kad rugpjūtį didžiojoje žemyno dalyje laukiama sausesnių ir labiau pastovių orų.
Tačiau meteorologė primena, kad tai tik preliminarūs duomenys. Tai reiškia, kad prognozuojami orai gali nustebinti dideliais temperatūrų svyravimais arba ekstremaliais reiškiniais.
Kas daro įtaką orams Europoje?
Permainingus Europos orus lemia daugybė įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, pasaulis šiuo metu yra pereinamajame etape tarp El Nino ir La Nina klimato reiškinių, kurie yra labai svarbūs nustatant pasaulinius orus ir temperatūrą.
Prognozuojama, kad šioje neutralioje fazėje išliksime bent jau iki vasaros pradžios, tačiau El Nino poveikis vis dar tęsiasi.
„Pastaraisiais mėnesiais oro ir vandenynų temperatūra vis dar astronomiškai aukšta“, – sako T. Green.
Nepaisant to, kad El Nino apibrėžiamas kaip aukštesnė nei vidutinė jūros paviršiaus temperatūra ir padidėjęs kritulių kiekis centriniame ir rytiniame Ramiojo vandenyno atogrąžų regione, jo poveikis yra pasaulinis.
Meteorologė aiškina, kad „kaip domino efektas“ orai vienoje vietoje gali paveikti sąlygas kitoje planetos pusėje. Jei vienur pasaulyje padidėja kritulių kiekis, kitur jų kiekis sumažėja.
Pavyzdžiui, Europą dažnai pasiekia atogrąžų audrų likučiai, kurie atneša lietų ir vėją. Audrų aktyvumas Atlanto vandenyne uraganų sezono metu nuo birželio iki lapkričio mėnesio gali būti didesnis, nes Ramiajame vandenyne susiformavusi La Nina mažina audrų aktyvumą.
Europa šyla sparčiau nei pasaulio vidurkis
Vis dėlto yra vienas veiksnys, turintis didelę įtaką vis šiltesnėms žemyno vasaroms – tai klimato kaita.
„Vienas iš svarbiausių ir neginčijamų veiksnių, kurio negalima ignoruoti, yra tai, kad nuolat mušame karščio rekordus, – sako meteorologė. – Dešimt pastarųjų metų buvo šilčiausi per visą istoriją, Žemė atšilo labiausiai per pastaruosius 40 metų. Matome, kad 2024 m. balandis bus 11 iš eilės karščiausias mėnuo per visą istoriją“.
Remiantis naujausiais Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) ir ES klimato agentūros „Copernicus“ (C3S) duomenimis, nuo 1991 m. Europa šyla dvigubai sparčiau nei vidutiniškai visas pasaulis. Klimato kaitos padariniai žemynui nėra „išimtis“ – abi agentūros įspėja, kad Europa turi dėti daugiau pastangų, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį ir atsisakytų iškastinio kuro.
23 iš 30 didžiausių karščio bangų žemyne kilo nuo 2000 m., o penkios iš jų – per pastaruosius trejus metus.
Naujausi penkerių metų vidurkiai rodo, kad temperatūra Europoje šiuo metu yra 2,3 laipsnio aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą, o vidutiniškai visame pasaulyje – 1,3 laipsnio aukštesnė.
Dėl šios priežasties T. Green „gana užtikrintai“ mano, kad 2024 m. turėtų būti dar vieni rekordus mušantys metai.
„Nepaisant to, kaip gali susiklostyti prognozės, pasaulinės temperatūros kilimo tendencijos yra nenuginčijamos“, – sako meteorologė.
