Šį rusų kariavimo fenomeną jis įvardija kaip „a culture of institutionalised lying“, rašoma BBC. Lietuviškai tai skambėtų kaip „institucinio melo kultūra“.
„Skaitydamas asmeninius rusų karių prisiminimus, aš nes sykį pastebėjau vieną dalyką: rusų kariuomenės karininkai dažnai meluoja savo vadovybei apie savo dalinio būklę. Šių melų pasekmės, tikėtina, buvo laibai skausmingos rusų kariams. Vadovybės sprendimai – kur ir kada pulti bei kaip gintis – buvo priimami remiantis melaginga informacija. Tai nulėmė didelį skaičių bereikalingų žūčių ir karinių nesėkmių“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė Ch. Owenas.
Anot eksperto, melagingų pranešimų praktika Rusijos kariuomenėje yra plačiai išplitusi. „Apie tai praneša rusų padaliniai iš visų frontų ir visų krypčių, nuo šturmo desantininkų ir jūrų pėstininkų. Tikėtina, kad tas pats vyksta ir kariniame jūrų laivyne, aviacijoje ar raketų daliniuose“, – aiškino jis.
Melagingų pranešimų efektas veikia „sniego gniūžtės“ principu dėl to, kaip jie auga perduodant tarnybine grandine „aukštyn“. Melagingi nedidelių dalinių vadų pranešimai gali įsilieti į dar didesnius melagingus pranešimus aukščiau „grandinėje“ stovinčių vadų, prie kurių aukščiausio lygio kariuomenės vadai prideda dar ir savo kūrybą.
Galutinis rezultatas, ta informacija, kuri patenka į pačią grandinės viršūnę, – iki Rusijos gynybos ministerijos vadovybės ir paties V. Putino, – gana tikėtina, yra tokia iškreipta ir netiksli, kad žmonės, turintys priimti karo metu lemtingus sprendimus, turi visiškai nerealų fronto paveikslą.
Apie nuolatinį informacijos „pagražinimą“ Rusijos daliniuose Ukrainos teritorijoje jau seniai skundžiasi tiesioginiai karo veiksmų dalyviai ir asmenys, kurie turi patikimų šaltinių tiesiogiai fronte. Daugelis jų palaiko karą Ukrainoje. Ypač problemos aštrumas tapo pastebimas po Rusijos kariuomenės triuškinančio pralaimėjimo Charkivo srityje ir priverstinio atsitraukimo iš Iziumo.
„Pamenate (istoriją) apie neegzistuojančias Hitlerio divizijas, kuriomis jis ruošėsi pagerinti situaciją fronte, sustabdyti rusų karių judėjimą, sumušti juos, ir kontratakuoti? Mes šiuo metu turime gana panašų paveikslą“, – rašoma viename prorusiškame „Telegram“ kanale.
Apie karą Donbase prokremlišką informaciją pateikiančio informacinio kanalo atstovai pažymi, kad „planavimas prasideda nuo ataskaitų, o ataskaitos skiriasi nuo realaus vaizdo“. „Realybėje daliniai pilnai komplektuoti tik ataskaitose, kaip ir techninis aprūpinimas ir panašiai“, – cituojami jie.
Buvęs smogikų Donbase vadas ir vienas iš 2014-ųjų perversmo Ukrainos rytuose organizatorių, Rusijos saugumietis Igoris Girkinas (Strelkovas) taip pat ironiškai atsiliepė ar Rusijos karinei vadovybei pateikiamas ataskaitas, teigdamas, kad nuo pat paties žemiausio rango karininkų fronte yra renkamasi „pagrąžinti“ objektyvią situaciją.
Tokiu būdu gaunasi, kad kuomet keliolikos rusų būrys patenka į ukrainiečių apšaudymą, kurio metu tiesiog slepiasi duobėje, tai, perėjus per visą „ataskaitų grandinę“, pasklinda legenda apie „nužudytus 500 ukrainiečių karių, atsitraukiančią ukrainiečių brigadą ir užimtas gyvenvietes“. Tuo metu realybėje, anot to paties I. Girkino, „10-12 rusų atsitraukia, susirinkdami su savimi kelis žuvusius ir sužeistuosius“.
